„Oaklins M&A Baltics“ partneris, investicijų bankininkas Šarūnas Skyrius patikina, kad regionas 2017-aisiais sparčiai augo, tačiau stambių verslo sandorių skaičius vis dar išlieka gerokai mažesnis nei Vakaruose.
„Ir Baltijos šalys, ir aplink esančios ekonomikos labai sparčiai auga. Kai kur, pvz., Švedijos NT sektoriuje, jau yra ir perkaitimo požymių. Tačiau namuose, Baltijos šalyse, ekonomikos augimas labai sveikas, subalansuotas. Ir tai leidžia tikėtis dėmesio į vidaus vartojimą nukreiptuose sektoriuose: mažmeninėje prekyboje, vartojimo prekių, skirtų vietos rinkai, kitų paslaugų“, – sako Š.Skyrius.
Jis pastebi, kad sandorių rinkoje daugėja, tačiau daryti apibendrinimus sunku dėl to, kad visą statistiką ir tendencijas iškreiptų vos vienas didesnis sandoris.
„Baltijos šalių rinka vis tiek yra neturtinga sandorių prasme, lyginant su Lenkija ar Vakarų Europa. Sandorių čia mažai dėl to, kad mažai yra sukaupta kapitalo. Bet jų tikrai daugėja. Tik apibendrinimus sunku daryti, nes vienas faktas, kad jei sandoris įkris ne į paskutinį metų ketvirtį, o jau į kitų metų pirmą ketvirtį, iš esmės pakeis statistiką“, – sako Š.Skyrius.
Anot jo, Lietuvoje paprastai per metus teįvyksta 7 reikšmingesni sandoriai, „apie kuriuos verta kažką kalbėti“.
Pateikiame 5 didžiausius sandorius, kurie 15min nuomone rinkoje buvo reikšmingiausi.
1. „Vilniaus prekybos“ įsigijimai užsienyje: „Maxima grupė“ perka daugiau nei 400 parduotuvių tinklą „Stokrotka“ Lenkijoje – kaina gali siekti iki 293 mln. eurų. O „Eurovaistines“ valdanti „Euroapotheca“ įsigyja Švedijos valstybinių 159-ių vaistinių tinklą „Apoteksgruppen“ – šio sandorio vertė gali būti didesnė nei 170 mln. eurų.
Iki šiol Lietuvoje buvo įprasta girdėti apie ateinančius užsienio investuotojus ir čia įsigyjančius verslus ar kuriančius naujus padalinius. „Vilniaus prekybos“ atvejis yra vienas iš didesnių atvejų, kai Lietuviškas kapitalas investuoja užsienyje ir ten uždirbtą pelną ilgainiui dalinai gali grąžinti į Lietuvą.
Š.Skyrius šiems sandoriams taip pat skirtų pirmąją vietą Lietuvoje. Tiesa, investicijų bankininkas ir pats prisidėjo prie vieno iš šių sandorių.
„Sakyčiau, kad „Vilniaus prekybos“ juodojo penktadienio apsipirkimas Lenkijoje ir Švedijoje pasižymėjo didžiausia strategine vizija ir įspūdingu mostu. „Vilniaus prekyba“ perka stiprius žaidėjus vietinėse rinkose ir sudėtinguose procesuose demonstruoja Vakarų Europos lygio profesionalumą“, – sako Š.Skyrius.
Jis patikina, kad Vakaruose Lietuva vis dar suvokiama, kaip „pakankamai laukinis kraštas“, todėl toks mitus paneigiantis sandoris naudingas visam šalies verslui.
2. Pokyčiai žiniasklaidos rinkoje: Šiemet dideli sandoriai itin sudrebino žiniasklaidos rinką ir daug leidinių keitė savininkus. Didžiausias sandoris – už 115 milijonų eurų investicijų bendrovė „Providence Equity Partners“ įsigijo TV3 verslus Baltijos šalyse.
Tačiau apstu buvo mažesnių sandorių: portalą alfa.lt iš „MG Baltic Media“ įsigijo „Baltic Media“, Tomo Balžeko kontroliuojamos „Media Bitės“ įsigijo „Žurnalų leidybos grupę“.
„Delfi“ žiniasklaidos grupė žurnalų leidybos verslo dalį pardavė Gitanos Markovičienės kontroliuojamai „GM Media Invest“. G.Markovičienė šių metų rudenį taip pat įsigijo naujienų agentūros „Elta“ verslą. Buvo ir daugiau smulkesnių sandorių: iš „Ūkininko patarėjo“ akcininkų pasitraukė Ramūnas Karbauskis, pardavęs 30 proc. turėtą dalį.
„Medija keičiasi labai stipriai. TV3 įsigijimas galų gale ir Lietuvoje pradeda liudyti, kad telekomunikacija, medija ir pramogos yra viena didelė industrija, o ne trys atskiros. Viena dalis yra kanalas, o kita – turinys. Čia mes matome didelį kanalo norą turėti turinio kontrolę ir tokiu būdu išspausti papildomą naudą, gauti didesnį pelningumą ir augimą ateityje“, – sako Š.Skyrius.
Jis taip pat aiškina, kad reklamos pinigai vis labiau keliasi į skaitmeninę erdvę, todėl Lietuvos žiniasklaidos rinkai, ypač spausdinamiems leidiniams, tenka persitvarkyti.
„Tai neišvengiamai lemia, kad verslų portfeliai turi būti peržiūrėti. Transformacija į skaitmeninę erdvę reiškia, kad turi ir permąstyti, ką turi. „Delfi“ pardavė žurnalus, bet nusipirko reklamos tinklo „Adnet“ akcijas. Tai irgi yra požymis besikeičiančio fokuso ir suvokimo, kas tu visgi esi“, – sako Š.Skyrius.
3. Iš dviejų mažesnių bankų tapo vienu didesniu: „Nordea“ ir „DNB“ virto vienu „Luminor“ banku
Šios jungtuvės rodo didesnę konsolidaciją bankiniame sektoriuje, kur trys dominuojantys bankai valdo 84 procentus paskolų rinkos. Pagal turto vertę, galbūt šis sandoris būtų pats didžiausias, tačiau banko kontrolė nepasikeitė – jį toliau valdo tie patys Skandinavijos bankai.
Nauja bankinė grupė Baltijos šalyse valdo 15 mlrd. eurų turto, turi 1,5 mlrd. eurų akcinio kapitalo.
Š.Skyrius vertina, kad bankiniame sektoriuje Lietuvoje „bankų buvo ir taip per daug“.
„Dėl to buvo sunku konkuruoti ir sunku uždirbti pinigų. Tačiau nematau didelės bėdos dėl konkurencijos – į šį sektorių ateina „Revolut“ ir kiti dalyviai“, – sako Š.Skyrius.
4. Nepasibaigusios „Rimi“ ir „Iki“ jungtuvės – gauti leidimai, liko sudėlioti paskutinius taškus.
Konkurencijos taryba leido įgyvendinti 213 mln. eurų „Rimi“ ir „Iki“ pirkimo-pardavimo sandorį su sąlyga, kad tretiesiems asmenims bus perleista 17 abiejų tinklų parduotuvių.
Prekybos rinką Lietuvoje sujudino „Lidl“ atėjimas į Lietuvą – buvusiems rinkos dalyviams tenka pasispausti. Tačiau Š.Skyrius patikina, kad Lietuvai negresia tapti oligopolijų ir monopolijų dominuojama rinka.
„Komercijoje, manau, viską labiausiai stumia „Lidl“ atėjimas – tai buvo didžiausias veiksnys mažmeninėje rinkoje“, – vertina Š.Skyrius
Jis patikina, kad „Lidl“ atsinešė kitokį veiklos modelį – siūlomas mažesnis asortimentas, tačiau gerokai patrauklesnėmis kainomis. Šitaip naujas tinklas sugebėjo iškart atriekti reikšmingą rinkos dalį.
„O platesne prasme mažmeninėje prekyboje, pvz., drabužių, sporto prekių, elektronikos ir kitų – iki mūsų atrieda viską po savimi traiškantis „Amazon“ efektas. Jis jau atriedėjęs. Šioms Kalėdoms mūsų šeimoje daugiau nei pusė dovanų buvo nupirkta per e.komerciją, daugiausia „Amazon“. Todėl metas nebežiūrėti į valstybių sienas, kai yra bendra ES ekonominė erdvė“, – sako Š.Skyrius.
Jis patikina, kad įprastos parduotuvės vis labiau užleis rinkos dalį internetinei prekybai, kur pagrindiniai pardavėjai gali būti nebūtinai iš Lietuvos.
„Vizualiai gali atrodyti, kad yra oligopolija, bet ji niekada neturės tų žalingų požymių ir gali greitai prarasti rinkos dalį greitesniems „online“ žaidėjams“, – aiškina investicijų bankininkas.
5. Amerikiečių fondas perėmė 7 „Kesko Senukų“ parduotuvių valdymą už 174 mln. eurų.
Didelę dalį šio sandorio vertės sudarė perimto nekilnojamojo turto vertė.
Artūras Rakauskas, „Kesko Senukų“ prezidentas, „Verslo žinioms“ anksčiau teigė, kad rekordinio dydžio amerikiečių investicijos Baltijos šalyse strategiškai svarbios ne tik dėl ekonominių, bet ir dėl geopolitinių priežasčių, o „Kesko Senukų“ tinklui tokia partnerystė leis siekti ambicingesnių tikslų.
Tarp kitų sandorių 2017 m. galima paminėti už 100 mln. eurų „IKEA Group“ įsigytą „Pamario jėgainių energiją“, kuri valdo vėjo elektrinių parką Mažeikių r.
Taip pat 14 mln. eurų į lietuvišką paslaugų elektroninėms parduotuvėms startuolį „Oberlo“ investavo kanadiečių „Shopify“. Vaistines „Camelia“ kontroliuojanti bendrovė „CGP Management“ už 9 mln. eurų nupirko privačios medicinos paslaugų tiekėją „Bendrosios medicinos praktika“.
Sandorių bus daugiau, nes atsirado pinigų
Š.Skyrius vertina, kad didesnį sandorių skaičiui 2018-aisiais gali lemti tai, kad rinkoje daugėja finansavimo galimybių.
„Kalbant apie bendras tendencijas, pasiūla ir paklausa turi didesnius šansus susitikti, kadangi yra pakankamai plačiai atverti finansavimo vartai. Mūsų akimis, galimybės finansuoti yra geresnės nei bet kada. Atsiranda ir naujų katalizatorių – tai finansavimo šaltinių įvairovės plėtimas“, – aiškina Š.Skyrius.
Paklaustas, kur tikėtis didžiausių sandorių, jis patikino, kad privataus kapitalo fondai jau turi užsigulėjusių investicijų, kurias norės parduoti.
„Reikėtų žiūrėti per privataus kapitalo fondų portfelius – ten jau kai kuriems objektams pribrendęs laikas parduoti. Kuo ilgiau portfelyje verslas užsibuvęs, tuo labiau tikėtina, kad jis bus parduodamas“, – sako Š.Skyrius, tačiau konkrečių bendrovių nespėliojo.
Jis patikina, kad yra ir neprognozuojamų priežasčių, kurios gali lemti verslų pardavimą: kartų kaita įmonėse, o taip pat ir verslininkų noras parduoti verslus.
„Tiesiog, būna, žmogus nusprendžia, kad jis nori žaisti golfą, o ne užsiiminėti verslu – tokių dalykų nesuprognozuosi“, – sako Š.Skyrius.
