„Transparency International“ tyrimas: iš daugiau nei šimto įmonių tik dvi viešina bent dalį finansinės informacijos apie Lietuvoje vykdomą veiklą

Iš šimto penkių tirtų įmonių Lietuvoje įvairius padalinius turi arba kitaip veikia dvidešimt dvi įmonės. Deja, tik dvi iš jų – SAP (Vokietija) ir „Statoil“ (Norvegija) – viešina bent dalį finansinės informacijos apie Lietuvoje vykdomą veiklą. SAP iš dalies viešina informaciją apie Lietuvoje gaunamas pajamas, „Statoil“ skelbia informaciją apie Lietuvoje gaunamas pajamas, Lietuvoje sumokamą pelno mokestį ir iš dalies – informaciją apie paramą bendruomenei.

Remiantis tyrimo duomenimis, Norvegijos bendrovė „Statoil“ yra skaidriausia tarptautinė bendrovė, tyrime gavusi 8,3 balo. „Statoil“ viešai skelbia daug reikšmingos informacijos apie savo antikorupcines programas, finansines ataskaitas (pavyzdžiui, informaciją apie mokesčius ir pelną) dukterines įmones skirtingose šalyse bei šiose šalyse gaunamą pelną ar sumokamus mokesčius. Į skaidriausių įmonių penketuką taip pat pateko Didžiosios Britanijos ir Australijos bendrovės „Rio Tinto“ ir „BHP Billiton“, gavusios po 7,2 balo. Liuksemburgo „ArcelorMittal“ įvertinta 6,9 balo, o Didžiosios Britanijos „BG Group“ ir „HSBC Holdings“, Vokietijos BASF surinko po 6,7 balo.

Sąrašo apačioje atsidūrė bendrovės „Google“ (JAV, 2 balai), „Anheuser-Busch InBev“ (Belgija, 2,9 balo), po 2,8 balo surinkusios įmonės „Toyota Motor“ (Japonija), Lietuvoje veiklą vykdanti „Gazprom“ OAO (Rusija) ir „Amazon.com“ (JAV), 2,6 balo gavusi „Nippon Telegraph & Telephone Corporation“ (Japonija), „Berkshire Hathaway“ (JAV), gavusi 2,4 balo, po 1,9 balo surinkusios „China Construction Bank“ (Kinija) bei „Honda Motor“ (Japonija). Mažiausiai balų surinko „Bank of Communications“ (Kinija, 1,7 balo) ir „Bank of China“ (Kinija, 1,1).

Bendras kiekvienos bendrovės rezultatas apskaičiuotas skalėje nuo nulio iki dešimties, kurioje nulis reiškia mažiausią skaidrumą, o dešimt – didžiausią skaidrumą. Duomenys šiems rezultatams surinkti pagal klausimyną, remiantis bendrovių interneto svetainėse skelbiamais dokumentais. Klausimynas apėmė tris įmonių skaidrumo aspektus: informacijos apie bendrovėse veikiančias antikorupcines sistemas prieinamumą, struktūros skaidrumą bei finansinių ataskaitų pagal šalis, kuriose bendrovė veikia, teikimo praktiką.

Tyrimo duomenimis trys ketvirtadaliai tirtų bendrovių viešai neteikia išsamių visų savo filialų, dukterinių bendrovių ir kitų susijusių ūkio subjektų sąrašų, maždaug pusė – neteikia informacijos apie dotacijas partijoms.

Europos Sąjungai ir nacionalinėms šalių vyriausybėms rekomenduojama visomis priemonėmis siekti, kad jos užtikrintų ir skatintų tokios praktikos taikymą.