Tuo metu tarptautinės korporacijos, tokios kaip „Google“ ar „Microsoft Corporation“, vien tik Briuselyje vykdomai lobistinei veiklai skiria daugiau nei 3,5 mln. eurų per metus.
Iš viso 2014 m. gruodžio – 2015 m. birželio mėnesiais Europos Komisijoje buvo užregistruoti 4318 susitikimų su lobistais, iš kurių 75 proc. buvo su privataus sektoriaus atstovais, 18 proc. – su nevyriausybinio sektoriaus atstovais, 4 proc. – su idėjų kalvių atstovais, 2 proc. – su vietos valdžios atstovais.
Daugiausiai susitikimų su lobistais buvo organizuojama aptarti klimato ir energijos (487 susitikimai), darbo (398 susitikimai) bei finansų rinkų (295 susitikimai) klausimus. Nors 2014 metais Europos Komisijos presidentas Jean-Claude Juncker nurodė Komisijos nariams „rasti balansą tarp susitikimų su skirtingas interesų grupes atstovaujančiais lobistais“, šiose srityse dirbantys pareigūnai itin retai susitinka su visuomenės atstovais, rašoma TI ES biuro pranešime, kuriame nurodoma, kad tokie susitikimai sudaro tik 4-6 proc. visų susitikimų.
Deja, tenka pripažinti, kad šiuo metu Lietuvoje turime iš esmės neveikiantį lobistinės veiklos įstatymą, o įtaka sprendimams dažniausiai daroma neskaidriai“, – Sergejus Muravjovas.
Tik sveikatos bei mokslo srityse dirbantys EK atstovai su visų sektorių atstovais susitinka vienodai dažnai.
„Tikiuosi, jog TI ES biuro tyrimas paskatins Lietuvos politikus ir tarnautojus prisiimti didesnę atsakomybę ir pradėti viešinti savo susitikimus su įvairių interesų grupių atstovais bei skelbti, kas prisidėjo prie įvairių klausimų svarstymo. Deja, tenka pripažinti, kad šiuo metu Lietuvoje turime iš esmės neveikiantį lobistinės veiklos įstatymą, o įtaka sprendimams dažniausiai daroma neskaidriai“, – sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.
TI ES biuro ataskaitoje taip pat teigiama, kad iš EK užregistruoto 271 susitikimo svarstant laisvos prekybos sutartį su JAV, finansinės rinkos reguliavimą ir bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją, 7 proc. šių susitikimų vyko su NVO, 5 proc. – su įdėjų kalvės ir 88 proc. – su verslo atstovais. Anot TI ES pranešimo, daugiau nei 60 proc. lobistų, buvusių Europos Komisijoje svarstant laisvos prekybos sutartį su JAV, tinkamai nedeklaravo savo susitikimų, dalis informacijos pateikta netiksliai.
Iš visų 300 tūkst. šiuo metu dirbančių EK pareigūnų, skaidrumo reikalavimai taikomi nepilnai 1 proc. darbuotojų.
Šiuo metu Briuselyje veikia savanoriškas skaidrumo registras, kuriame kviečiami užsiregistruoti lobistine veikla Briuselyje užsiimantys asmenys. Jame yra užsregistravusi 8721 organizacija.
