Dviratininkų atstovai sako, kad vietų dviračiams nuolat trūksta populiariausių krypčių traukiniuose. Be to, jų teigimu, dviračių gabenimas traukiniu brangus, sunku privažiuoti prie stočių.
„LTG Link“ atstovė Olga Malaškevičienė BNS informavo, kad šiemet traukiniais jau pervežta apie 30 tūkst. dviračių, kai per visus praėjusius metus jų buvo 35 tūkst. Iki pandemijos vasaros sezonu traukiniais keliaudavo iki 20 tūkst. dviratininkų.
„Vasaros savaitgaliais keliaujančių dviratininkų kiekis išauga ne procentais, o kartais. Natūralu, kad tuomet į populiariausius maršrutus dviračių vietų pradeda trūkti. Pernai traukiniuose padidinome dviračių vietų skaičių trečdaliu, ten, kur tai buvo galima padaryti įvertinus technines aplinkybes“, – BNS teigė O. Malaškevičienė.
Jos teigimu, vien pirmąjį šių metų pusmetį traukiniais pervežta 17,18 tūkst. dviračių – 20 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai.
„LTG Link“ atstovė teigė, kad dažniausiai dviračiai vežami iš Vilniaus į Kauną, Trakus, Klaipėdą, Marcinkonis bei Švenčionėlius ar Ignaliną.
Pasak Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininko Pauliaus Bakučio, populiarūs maršrutai, pirmiausia iš Vilniaus į Klaipėdą, savaitgaliais būna perpildyti.
„Tada vietos rasti sunku. Tačiau kiti reisai važiuoja pustuščiai, neužsipildo dviračiais“, – BNS teigė P. Bakutis.
Dviratininkų bendrijos tarybos narys Saulius Ružinskas sakė, jog dviračių vietų trūksta keliaujant ne tik vietiniais, bet ir tarptautiniais maršrutais.
„Tenka susidurti su užsienio turistais, kurie keliauja dviračiais. Vietų nepakanka, jų traukiniuose per mažai, ypač tarptautiniuose maršrutuose. Pavyzdžiui, maršrutu Vilnius-Varšuva yra tik keturios vietos dviračiams“, – BNS kalbėjo S. Ružinskas.
Be to, jo teigimu, dalis dviratininkų patiria sunkumų keliaujant iki traukinių stočių.
„Teko nugirsti atsiliepimų iš užsienio dviratininkų, jog problematiškas pats privažiavimas prie geležinkelio stočių – daug kur arba požeminės perėjos, arba laiptai per geležinkelį. Tai jei dviračiai apkrauti krepšiais (ilgus atstumus keliaujančių dviratininkų dviračiai būna sunkūs), pereiti tokias perėjas ar tiltus sudėtinga. Infrastruktūra nepritaikyta“, – kalbėjo S. Ružinskas.
Savo ruožtu O. Malaškevičienė teigė, kad įmonė populiariausiais maršrutais naudoja daugiausiai dviračių vietų turinčius vagonus. Anot jos, visi įmonės vagonai turi vietas dviračiams, dauguma jų bent po 10.
Ji informavo, kad „LTG Link“ 2026 metais turės naujus traukinius, kuriais galės pervežti daugiau dviratininkų.
Tikisi mažesnių kainų bent dalyje reisų
Pasak S. Ružinsko, dviračių vežimas traukiniais yra brangus, kainuoja pusę įprasto bilieto kainos.
„Kaina yra per didelė už dviračio transportavimą – 50 proc. Brangoka, kai, pavyzdžiui, reikia mokėti 30 eurų už traukinio bilietą ir dar 15 eurų už dviratį“, – kalbėjo S. Ružinskas.
Tuo metu P. Bakučio teigimu, dviratininkų bendruomenė tikisi, jog „LTG Link“ sumažins dviračių gabenimo kainą dviratininkams nepopuliariomis kryptimis.
„Girdėjome pažadų, kad atsiras dinaminė kainodara, kai skirtingu laiku vežti dviratį nepopuliariais reisais bus pigiau. Tikiuosi, kad įmonė savo žodžio laikysis ir padarys ir dviratininkams pigiau, o tais nepopuliariais reisais, galbūt ir išvis nemokamai. Labai tikimės, kad tos sąlygos pagerės“, – teigė P. Bakutis.
Pasak jo, nemokamai dviračius galima vežti kai kuriais tarpmiestiniais autobusais, ant kurių prikabinami specialūs dviračių stovai.
