2017 metais kriptovaliutų rinkoje vyko tikra „aukso“ karštinė, o jau šiemet rinka itin banguota – iškilęs į aukštumas, dabar bitkoinas nuvertėjo daugiau nei per pusę. Tačiau net ir po šiemetinio kainos nuosmukio kriptovaliutų vertė išlieka 19 kartų didesnė nei pernai metų pradžioje.
15min studijoje vyko diskusija su investuotojais Pauliumi Aršausku, Arminu Gužausku ir ekonomistu Nerijumi Mačiuliu.
N.Mačiulis dabartinį bitkoną jau yra palyginęs su šiukšlėmis, tačiau transliacijoje jis pripažino, kad pusę trilijono dolerių siekianti rinka jau nebėra vien mėgėjų laukas.
„Aš kaip ekonomistas bandau savęs klausti, kurioje vietoje čia didžiausia revoliucija. Bandant atsakyti į klausimą, kaip atrodys kriptovaliutų ateitis, vis tiek svarbu suvokti, kokią problemą jos išsprendžia. Kas dieną gimsta po kelias kriptovaliutas, žetonų išleidžiama labai daug, siūlymų vyksta labai daug. Didžioji dalis turbūt neabejoja, kad 90 proc. iš jų pavirs į visišką nieką“, – teigė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Anot jo, ir technologijų „dot.com“ burbulo metu didžioji dalis įmonių išnyko, ir išliko tik kelios.
„Dabar už visų kriptovaliutų esanti technologija turi potencialą padaryti kažką vertingo ir kurti vertę visuomenėje – perkelti vertę iš vienos pasaulio pusės į kitą be centralizacijos“, – įžvelgia N.Mačiulis.
Jam oponavo A.Gužauskas.
„Šio dalyko ateitis, manau, gana šviesi – nesutinku su Nerijumi, kad nėra pritaikymo. Yra“, – teigė jis, ir vardijo, kad pasaulinės bendrovės, tokios kaip „Porsche“, jau diegia blokų grandinės technologijas savo veikloje.
P.Aršauskas diskusijoje pripažino, kad „Lamborghini“ automobilis įsigytas ne vien iš investicijų į kriptovaliutas – tai daugelio jo veiklų rezultatas.
Kartu su kriptovaliutomis ir jų taikoma blokų grandinės (blockchain) technologija Lietuvoje ir visame pasaulyje užgimė daug įvairių iki tol nematytų uždarbio formų: dalis į kriptovaliutas investuoja, dalis jomis spekuliuoja, atsirado visa kriptovaliutų kasimo industrija, vyksta žetonų platinimo – vadinamųjų ICO banga, jau nekalbant apie kiekvieną sritį lydinčias konsultacijas, mokymus.
Pasak P.Aršausko, investicijos į pilną kompiuterinės įrangos baseiną jam didžiąja dalimi jau yra atsipirkusios – anksčiau buvusios sąlygos rinkoje leido pasiekti didesnį pelningumą.
Iki šių metų pradžios atrodė, kad iš kriptovaliutų užsidirba visi. Tačiau didelė korekcija nusinešė ir nepamatuotas viltis, ir dalies gyventojų pinigus.
„Pirmiausia, kas įvyko gruodžio mėnesį, žmonių godumas ir panika. Aš pats asmeniškai nuo gruodžio mėnesio nieko nebedariau, nes man atrodė visiškai fantastiška ir neįmanoma, kas darosi rinkoje. Buvo didelis bumas ir žiniasklaidoje, kuris kėlė tas kainas į viršų. Dabar matome ir kritimą. Žmonės, kurie investavo pinigus, skolinosi iš bankų kreditinėmis kortelėmis, jiems dabar panika, jie pradėjo pardavinėti. Įvyko natūrali korekcija ir atsisijojo žmonės, kurie nesupranta ką darė“, – vertina A.Gužauskas.
Nė vienas diskusijoje dalyvavęs pašnekovas nerekomendavo investuoti į kriptovaliutas, jei apie jas nieko nesuprantama.
N.Mačiulis įžvelgė tik du būdus, kaip čia galima praturtėti – arba pačiam išleisti kriptovaliutą, prirašyti „nesąmonių“ baltojoje knygoje ir tikėtis, kad kas nors suneš pinigų. Arba pardavinėti su kriptovaliutų kasimu susijusią įrangą, kas virstų verslu su realiais pinigų srautais.
Kriptovaliutų kasėjai A.Gužauskas ir P.Aršauskas tikino, kad dabartinis pelningumas rinkoje juos tenkina, tačiau jie dairosi ir naujų galimybių – vyks į Kinijoje vyksiančią parodą, kurioje bus pristatomi ir naujausi įrenginiai, leidžiantys padidinti našumą
