Taip pat tikimasi, kad didės ir biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumas, sudarant galimybę įstaigoms dalį nepanaudotų lėšų perkelti į kitus metus. Siūlomi pakeitimai įsigaliotų rengiant 2025–2027 m. biudžeto projektą.
„Trejų metų biudžetų išlaidos bus planuojamos pagal šalies finansines galimybes bei kartu bus įvertinama priimtų sprendimų įtaka ne tik pirmų, bet ir likusių dvejų metų išlaidoms. Institucijos bus užtikrintos dėl finansavimo tęstinumo vidutiniu laikotarpiu, o tai reikš efektyvesnį ir nuoseklesnį viešosios politikos įgyvendinimą. Atitinkamai bus formuojama tvaresnė šalies fiskalinė politika“, – teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Šiuo metu yra įteisintas vienerių metų biudžeto išlaidų tvirtinimas, o vėlesnių dvejų metų biudžeto rodikliai – pajamos ir išlaidos – tėra indikatyvūs. Šiais įstatymo pakeitimais siekiama planuoti ir Seimui teikti tvirtinti trimečius biudžetus.
Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimais siūloma įtvirtinti trejų metų biudžeto sistemą, kuri apimtų vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto (valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, valstybės socialinių fondų biudžetų ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto) išlaidų limitų ir kitų rodiklių sudarymą ir tvirtinimą įstatymo lygiu.
Tikimasi, kad, įgyvendinus numatytus pakeitimus, sumažės ir metų pabaigos išlaidavimo problema. Šiuo metu įstaigos, nespėjusios panaudoti lėšų numatytiems tikslams, metų pabaigoje stengiasi maksimaliai panaudoti visas suplanuotas lėšas, o dėl greičio galimai nukenčia efektyvumas.
„Įstatymo pakeitimuose numatoma galimybė tam tikromis sąlygomis metų pabaigoje likusias nepanaudotas lėšas perkelti į kitus biudžetinius metus. Tokiu būdu didės biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumas, bus užtikrinamas nuoseklus prisiimtų įsipareigojimų vykdymas ir pažangos priemonių įgyvendinimas“, – pažymi finansų ministrė.
Planuojama, kad vidutinės trukmės biudžeto taisyklės bus taikomos rengiant pirmąjį 2025–2027 metų vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto projektą.
