Trišalė taryba ilgą laiką nerado kompromiso dėl to, kokia turėtų būti minimali alga nuo 2019-ųjų metų ir ginčai tęsėsi nuo gegužės. Ir pirmadienį sutarimo nerasta.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė patikino, kad Vyriausybė nekeičia savo pozicijos ir siūlo 420 eurų.
Darbdaviai tikino, kad su 420 eurų MMA galima sutikti tik kaip su kompromisu – mainais jie prašė mokestinių lengvatų, kad neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) būtų nustatomas toks pats kaip MMA.
Profesinių sąjungų atstovai liko prie savo pozicijos, kad MMA turėtų siekti 450 eurų, tačiau galiausiai pripažino, kad sutiktų su 420 eurų kompromisu, jei darbuotojams iš tiesų būtų daugiau mokesčių lengvatų.
Galiausiai klausimas atidėtas dar dviem savaitėms.
Audringi ginčai tęsėsi iki paskutinės akimirkos
„Įvertinant tai, kad pagrindinis MMA kėlimo tikslas yra pagerinti padėtį sunkiausiai besiverčiantiems, mažiausiai uždirbantiems darbuotojams, siekiant dar labiau depolitizuoti MMA nustatymo tvarką, darbdaviai siūlo didinti MMA iki 420 eurų su ta sąlyga, kad iki to paties dydžio būtų padidintas ir NPD“, – teigė laikinai einantis Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidento pareigas Sigitas Gailiūnas.
Finansų ministrė Miglė Tuskienė patikino, kad toks reikalavimas nerealus – papildomai iš biudžeto reikėtų 500 milijonų eurų, kadangi po mokesčių reformos visi dydžiai bus kitokie, ir NPD sieks kiek daugiau nei pusę tuometinio MMA.
Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininko pavaduotoja Dalia Jakutavičė teigė, kad profesinės sąjungos su 420 eurų sutiktų, jei darbdavių sąlyga dėl NPD atsidurtų rekomendacijose.
„Labai palaikome darbdavių poziciją, kad MMA turėtų susilyginti su NPD“, – teigė D.Jakutavičė.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė apgailestavo, kad, sutarus dėl formulės, dėl konkrečių rodiklių nebuvo aiškiai sutarta: kokį vidutinį darbo užmokestį imti, šiemetinį, ar prognozuoją, su priedais, ar be priedų.
„Šiandien mes profsąjungoms aiškiai manome, kad 450 eurų turėtų būti atsižvelgiant ir į formulę, ir į ūkio vystymosi tendencijas“, – pažymėjo K.Krupavičienė.
Ji priekaištavo, kad darbdaviams prievolė indeksuoti atlyginimus numatyta ir Darbo kodekse, o minimalus užmokestis turi būti nustatytas atsižvelgiant į šalies ūkio vystymosi rodiklius ir tendencijas. Pasak K.Krupavičienės, pati Vyriausybė šiuo metu pateikusi optimistines ekonomikos prognozes, kad BVP ir atlyginimai augs.
Galiausiai Finansų ministerijos atstovams paaiškinus, kad NPD tiek didinti nepavyks dėl mokesčių reformos, profesinės sąjungos vėl grįžo prie 450 eurų MMA dydžio.
Darbdaviai piktinosi, kad profesinės sąjungos nelinkusios eiti į kompromisus ir neįsiklauso. Profsąjungoms kritiką išsakė ir Vyriausybės atstovai – tik profesinių sąjungų skaičiavimai skyrėsi nuo visų kitų institucijų.
„Aš manau, kad kiek skaičiuojam mes visi, skaičiuojam mes vienodai. Būtų garbinga pripažinti, kad ne formulėje esmė, o tiesiog norima kitokio dydžio“, – dėstė viceministrė E.Radišauskienė.
„Visi žinome, kad nuo sausio 1 d. keičiasi GPM, skaičiavimai, indeksuojama, keičiasi tarifai ir „Sodrai“. Siūlau priimti Vyriausybės siūlymą padidinti iki 420 eurų ir kitais metais grįžti prie NPD skaičiavimų. Pažiūrėkime, kokia susidarys faktinė situacija. Pritarkime Vyriausybei šiemet, ir kitais metais grįžkime. Dabar kalbame skaičiais, kurie nuo naujųjų nebeegzistuos, nebebus“, – kvietė eiti į kompromisą „Investuotojų forumo“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.
Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danukas Arlauskas galiausiai reziumavo – darbdaviai pritaria 420 eurų dydžiui, tačiau norės diskutuoti dėl NPD didinimo atskirai su Vyriausybės atstovais.
Viceministrė E.Radišauskienė pažadėjo, kad bus suteiktos ir konsultacijos, ir informacija. Profsąjungų atstovai buvo linkę formuoti atskiras nuomones ir likti prie 450 eurų, tačiau, darbdaviams patikinus, kad po dviejų savaičių jau tikrai bus priimtas galutinis sprendimas, nusileido – palauks dar dvi savaites.
„Šiandien paskelbtas vidutinis darbo užmokestis – 927 eurai, su priedais. Priedai irgi atlyginimas. Labai džiaugiamės. Jei pritaikysime 47 proc., pagal formulę, matome kad MMA turėtų būti 438 eurai. Tai 440 eurai – galėtume ieškoti kompromiso“, – dar vieną dydį pasiūlė K.Krupavičienė.
Minimumą uždirba 4,4 proc. dirbančiųjų
„Sodros“ duomenys rodo, kad MMA uždirba tik 4,4 proc. visų dirbančiųjų, kurie dirba visą mėnesį – tai yra 47,7 tūkstančio žmonių.
Dvigubai daugiau yra tokių, kurie neuždirba netgi minimalaus atlyginimo – 9,1 proc., arba 100 tūkstančių žmonių, uždirbo mažiau nei MMA, nors dirbo visą mėnesį. Jų vidutinės pajamos – 223 eurai.
Daugiau nei minimumas uždirba 86,6 proc. įmokas socialiniam draudimui mokančių gyventojų – tai yra 948 tūkstančiai asmenų.
Nepaisant to, ekonomistai ne kartą yra pažymėję, kad MMA augimas lemia visų atlyginimų didėjimą – kyla spaudimas darbdaviams. Be to, MMA mokamas tik už nekvalifikuotą darbą.
Profesinės sąjungos prašė 450 eurų
Profesinės sąjungos nuosekliai visų diskusiju metu laikėsi reikalavimo kitąmet nustatyti 450 eurų MMA.
Tokio paties reikalavimo jos laikėsi ir pirmadienio Trišalės tarybos posėdyje.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) vadovė Inga Ruginienė dar prieš tarybos posėdį vylėsi, kad Vyriausybė įsiklausys į profsąjungų norą didinti MMA iki 450 eurų (iki mokesčių).
„Mes matome visas prielaidas mokėti 450 eurų. (...) Mes dėsime visas pastangas susitarti, tačiau mes jaučiame, kad šį kartą mūsų nuomonė yra argumentuota. Mes tikimės, kad Vyriausybė pagaliau atsisuks į žmogų“, – BNS sakė I.Ruginienė.
15min jau rašė, kad nesutarimai Trišalėje taryboje kilo dėl metodologijos, kaip MMA dydis turėtų būti nustatomas. Vyriausybės, darbdavių, Lietuvos banko ir profesinių sąjungų skaičiavimai tuo pačiu klausimu skyrėsi.
Pernai Trišalė taryba nusprendė, kad MMA dydis turi siekti 45-50 proc. vidutinės algos, o konkretus santykis bus lygus keturių didžiausią santykį turinčių Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkiui.
Lietuvos bankas dar gegužę siūlė, kad MMA turėtų didėti 20 eurų – iki 420 eurų – tai yra 47,3 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Profesinės sąjungos laikėsi įsikibusios 450 eurų dydžio.
LBAA: didės mokesčiai savarankiškai dirbantiesiems
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (LBAA) socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino nuogąstavimu, kad dėl didesnio MMA augs mokesčiai ir smulkiesiems verslininkams. Mat dirbantiesiems pagal verslo liudijimus socialinio draudimo įmokos ir pajamų mokesčio tarifai yra susieti su MMA, pagal tai apskaičiuojama verslo liudijimo kaina.
„2018 metais verslo liudijimo kaina metams yra 2366 eurai, arba 6,5 Eur/dienai. Yra verslo liudijimų, kurie kainuoja pigiau, nes asmeniui arba veiklai taikomos išimtys“, – aiškina LBAA.
LBAA įvertino, kad blogiausiu atveju verslo liudijimai gali pabrangti net 45 proc. Tačiau toks dydis apskaičiuotas abejotinomis prielaidomis: 2018 m. socialinio draudimo tarifais (kitų metų tarifai dar nėra patvirtinti įstatymu), vertinama, kad MMA sieks 450 eurų, o į augimą įskaičiuotas ir pokytis dėl mokesčių reformos – visi atlyginimai „popieriuje“ augs 28,9 proc. dėl mokesčių sujungimo darbuotojų pusėje.
Ekonomistas Justas Mundeikis pastebėjo, kad toks skaičiavimas klaidingas, nes MMA pokytis turėtų būti skaičiuojamas nuo vienodų dydžių: ir 2018, ir 2019 m. MMA įvertinus su 28,9 proc. augimu, ne tik 2019-ųjų.
LBAA pažymi, kad iki šiol nėra paaiškinimų, kokiomis „Sodros“ įmokomis kitąmet bus apmokestinamos autorinės sutartys, tantjemos, išmokos mažųjų bendrijų nariams ir vadovams, terminuotos darbo sutartys, bei individualią veiklą vykdantys asmenys pagal verslo liudijimus ar pažymas.
„Verslas neturi jokios teorinės galimybės pradėti ruoštis 2019 m. mokesčių pokyčiams, nes nėra priimti visi teisės aktai“, – teigiama LBAA komentare.