Nors birželį kalbėta apie MMA didinimą iki 703 eurų, trečiadienį Vyriausybė pareiškė linkusi pritarti dėl reikšmingesnio kilimo iki 730 eurų po to, kai Finansų ministerija atnaujino prognozes. Atskaičius mokesčius, tai siektų apie 518 eurų.
Galutinį sprendimą Vyriausybė turėtų priimti spalį, kai Seimui bus teikiamas 2022 metų biudžeto projektas.
Tačiau penktadienį surengtoje Trišalėje taryboje kalbėję darbdaviai tokiu Vyriausybės pasiūlymu pasipiktino – jie tai vadino mokesčių kėlimu, politizuotu sprendimu prieš rugsėjo 10-osios mitingą, saldainiu bandant įtikti vienai visuomenės grupei. Darbdavių atstovai pareiškė nepritariantys MMA didinimui iki 730 eurų, tad bendro sutarimo rasti nepavyko.
Ragino grįžti prie NPD klausimo
Darbdavių asociacijos Danas Arlauskas sprendimą kelti MMA vadino politiniu sprendimu prieš rugsėjo 10-osios dienos mitingą ir ragino grįžti prie neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) kėlimo klausimo, kaip tai daryti siūlo prezidentas ir Lietuvos bankas. Tam pritarė ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas.
Darbdaviai taip pat prašė pereinamojo laikotarpio.
„Turime pareikalauti, kad jei MMA būtų padidintas, tegu įsigalioja po pusės metų, kaip mums žadėta, o ne nuo Naujų metų“, – tvirtino D.Arlauskas.
Lietuvos verslo konfederacijos atstovė Kristina Gagė priekaištavo, kad dialogas turėtų atrodyti kitaip, nes darbdaviai birželį, kai vyko diskusijos dėl MMA, nebuvo informuoti, kad vėl bus grįžtama prie šio klausimo su naujais skaičiais.
„Žaidžiame, kad tai socialinės derybos, bet tai pristatymas, kad taip bus ir viskas. Mums panašiau, kad tai yra noras įtikinti vienai grupei, nevertinant situacijos regionuose, versle po COVID-19, to, kad pagalba, kurią gavo įmonės jau pasibaigusi“, – vardijo ji.
Žaidžiame, kad tai socialinės derybos, bet tai pristatymas, kad taip bus ir viskas.
Tuo tarpu Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė mėtė akmenis į darbdavių daržą – jos nuomone, tai privataus kapitalo įmonėse nėra dialogo, kolektyvinių sutarčių. Pasak jos, kelti MMA būtina, nes didėja kainos, žmonės savivaldybėse jau rikiuojasi prašyti paramos už šildymą.
Ragino nedalinti, ko neturi
Lietuvos profesinių sąjungos konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė antrino, kad kada Vyriausybė beateitų su pasiūlytu didinti MMA, iš verslo pasigirsta „ta pati dainelė“.
„Prisiminkime birželio mėnesį, kada kai kurie iš jūsų sukandę dantis 703 eurų MMA pritarėte, o visi kiti nepritarė ir tokiai sumai. Niekas ir nesitikėjo kitokio posūkio, kad jūs nepaprieštarausite 730 eurų. Tas nenoras didinti algų švyti iš visų kampų“, – kalbėjo I.Ruginienė.
Tai, kad galimybės šiandien leidžia didinti MMA sparčiau teigė ir socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas. Jis rėmėsi ekonomistų teiginiais, kad daugiau uždirbsiantys žmonės ir išleis daugiau, todėl bus paskatintas vidaus vartojimas. Pasak jo, iki 730 eurų padidinimus MMA Lietuva aplenktų Latviją, tačiau Estijos dar nepavytų.
Pasak darbuotojų atstovų, didinti atlyginimus svarbu nuo sausio 1 dienos ir dėl kylančios infliacijos, ir dėl darbuotojų trūkumo.
„Vieną dieną reikia parodyti didesnį socialinės atsakomybės laipsnį ir pritarti algų didinimui. Nors mes, profsąjungos, laikomės pozicijos, kad matome nuo kitų metų resursų didinti minimalią alga ir išreiškėme, kad 750 eurų MMA būtų, bet ir iš Vyriausybės teigiamus žingsnius matėme ir 730 eurų galėtų būti traktuojamas kaip kompromisas, kuris reikalingas žmonėms. Gal nustokiume skųstis ir padarykite kartu gerą darbą“, – darbdavius ragino I.Ruginienė.
Tačiau S.Gailiūnas į tai replikavo profsąjungoms nedalinti to, ko jos neturi.
„Pirmiausia uždirbkite pinigus, tada dalinkite“, – profsąjungos atstovei atšovė S.Gailiūnas.
