Darbdavių atstovai išsakė prieštaravimą bet kokiam minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimui nuo 2019-ųjų. Taip jie reagavo į profesinių sąjungų siūlymą MMA didinti iki 450 eurų.
„Aš atėjau balsuoti už 420, bet kadangi kilo diskusija, be to, iš Jurbarko vieno smulkaus verslininko gavau barti, jis tikrai skundėsi, kad yra sudėtinga – nėra ten verslo Jurbarke jau. Noriu pasakyti, kad 420 eurų nenusižengia“, – teigė Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.
Nors pernai nutarta MMA nustatymą depolitizuoti ir numatytas 45-50 proc. MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis, sutarimo nepavyko rasti.
Verslininkai su darbuotojų atstovais nesutarė dėl MMA apskaičiavimo – vieni taikė 45 proc. rodiklį nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) šiemet, profesinės sąjungos – didesnį rodiklį nuo prognozuojamo kitų metų VDU. Vyriausybės atstovai laikėsi kompromiso – 420 eurų, kuriuos apskaičiavo Lietuvos bankas.
„Jau dabar didžiuosiuose miestuose darbdaviai neranda darbuotojų“, – teigia Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danukas Arlauskas. Jis taip pat tikina, kad pakėlus MMA regionuose smulkus verslas paprasčiausiai numirs.
„Kas svarbu – kad nebūtų taip blogai, kaip praėjusiais metais, kuomet likus dviems mėnesiams buvo nustatyta minimali alga“, – pridūrė darbdavių atstovas Lietuvos verslo konfederacijos prezidiumo narys Andrius Romanovskis.
Darbdaviai skundėsi, kad didžioji MMA naštos dalis tenka darbdaviui, ir visą laiką turi būti mokamas atlyginimas, nepriklausomai nuo dirbtų valandų skaičiaus – reikia mokėti „Sodros“ įmokų lubas. MMA pakėlimas jiems tolygus mokesčių padidinimui.
O profesinių sąjungų atstovai laikėsi pažado ir siūlė MMA didinti iki 450 eurų.
„Paskaičiuokit dabartinį vidutinį atlyginimą su 400 eurų, jis nesieks susitarimo. Pradėjome procentus skaičiuoti – jei šios dienos procentus skaičiuotume, mes neturėtume tų klausimų. Bet šiandien mes nustatom MMA rytojui, kas bus po pusės metų“, – teigė Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos Klaipėdos regiono koordinatorius Raimondas Tamošauskas.
Anot jo, 400 eurų siekiantis minimalus atlyginimas jau šiandien pažeidžia susitarimą ir siekia mažiau nei 45 proc. VDU.
„Logiška kalbėti apie būsimuosius metus, tuo labiau, kad yra Finansų ministerijos prognozės. Kitas dalykas – darbo našumas nuolat didėja. Reiškia, mes tikrai daugiau uždirbsime. Kitas dalykas, mes turime įvertinti ir infliaciją, neturime žiūrėti į formules kaip mokiniai“, – teigė ir Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė.
Tačiau, pasak Lietuvos banko ekonomistų, 450 eurų jau gerokai viršytų sutartą normą ir reikėtų skaičiuoti einamųjų metų VDU vidurkį.
A.Romanovskis bandė ieškoti kompromisų su 450 eurų pasiūliusiais profesinių sąjungų atstovais, tačiau galiausiai pripažino, kad verslininkai apskritai nepalaiko profesinių sąjungų pasiūlymo.
Vyriausybė palaikė 420 eurų
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pastebėjo, kad Trišalė taryba, sutarusi dėl MMA ir VDU santykio, nesutarė, dėl to, kurių metų VDU naudoti.
„Man atrodo, kad grįžtame į praėjusius metus, kai dar neturėjom sutarimo dėl formulės, ir vieni tempia į viršų, kiti, darbdaviai, į apačią tą apatinę ribą“, – stebisi ministras.
Anot jo, 420 eurų kitąmet atitiktų tą patį MMA ir VDU santykį, koks yra ir 2018 metais. Tuo tarpu darbdaviai siūlo santykį sumažinti iki mažiausio lygmens nuo 2012 m., o profesinių sąjungų atstovai siūlo jį didinti.
„Mes pritariame Lietuvos banko skaičiavimams, kuriuos jie pateikė praėjusį posėdį“, – sakė Vyriausybės atstovas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorius Kęstutis Zaura ir priminė, kad siekis buvo MMA nustatymą depolitizuoti. Jis siūlė palaikyti Lietuvos banko siūlymą nustatyti 420 eurų MMA.
L.Kukuraitis siūlė dar kartą Trišalėje taryboje apsispręsti, kaip apskaičiuoti būsimą MMA – sutarti, kad taikomas einamųjų metų VDU dydis. Jis vylėsi, kad pavyks Trišalėje taryboje surasti kompromisą, kad nereikėtų dėl to spręsti Vyriausybėje.
Sutarė dėl santykio nuo vidutinio atlyginimo
Pernai Trišalė taryba nusprendė, kad MMA turi siekti 45-50 proc. vidutinio darbo užmokesčio, o konkretus santykis bus lygus keturių didžiausią santykį turinčių Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkiui, tačiau turės išlaikyti 45-50 proc. ribą.
Lietuvos bankas anksčiau siūlė nustatyti 420 eurų MMA, kuri sudarytų 47,3 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
BNS rašo, kad gegužės viduryje Trišalės tarybos pirmininkas ir darbuotojų atstovas Artūras Černiauskas žurnalistams sakė, jog birželio 12 dieną darbdavių ir darbuotojų atstovai ateis su savo pozicijoms, tačiau galutinis sprendimas negalės nukrypti nuo 45-50 proc. ribos – BNS skaičiavimais, tai būtų tarp 400 ir 444 eurų.
Pernai MMA buvo padidinta 20 eurų iki 400 eurų.
Nuo praėjusių metų vidurio įsigaliojęs naujasis Darbo kodeksas numato, kad MMA gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą.
