Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksandras Posochovas sakė, kad Vyriausybė nėra linkusi derėtis, tad profsajungos ir toliau gins savo poziciją – minimalią algą didinti iki 450 eurų.
„Mes sutinkame derėtis, bet iš Vyriausybės pusės nėra tokios nuomonės, kad būtų galima derėtis. Jie iškart patys nusprendė, kad 420 eurų, ir viskas. Kai su tavimi nesidera, tenka tiesiog ginti savo poziciją“,– BNS teigė A.Posochovas.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė galutinės Vyriausybės pozicijos neatskleidė.
„Antradienį Vyriausybė pateiks pasiūlymą, nieko negaliu pasakyti. (...) Esame susitarę, kad tai turėtų būti paskutinis posėdis (Trišalės tarybos – BNS)“,– BNS sakė viceministrė.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Erlandas Mikėnas sakė, kad darbdavių atstovai kol kas nenusprendė, kokį pasiūlymą ketina pateikti posėdyje.
„Mūsų pozicija jau buvo išsakyta, tačiau pirmadienį mes dar turėsime atskirą darbdavių pasitarimą, kur ir pasitarsime galutinę savo poziciją“,– komentavo E.Mikėnas.
Šiemet Trišalė taryba jau tris kartus bandė susitarti dėl MMA didinimo. Vyriausybė siūlė nuo kitų metų MMA padidinti iki 420 eurų, profsąjungos – iki 450 eurų, o darbdaviai ketino palaikyti 420 eurų pasiūlymą, tačiau bendro sprendimo iki šiol nepriėmė.
Pernai Trišalė taryba nusprendė, kad MMA turi būti 45–50 proc. vidutinės algos, o konkretus santykis bus lygus keturių didžiausią santykį turinčių Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkiui, tačiau turės išlaikyti 45–50 proc. ribą. Lietuvos bankas gegužę pasiūlė, kad MMA turėtų didėti 20 eurų – iki 420 eurų – tai yra 47,3 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Trišalė tarybos žodis dėl MMA didinimo yra patariamasis, galutinį sprendimą priima Vyriausybė.
Pernai MMA buvo padidinta 20 eurų iki 400 eurų.
Nuo praėjusių metų vidurio įsigaliojęs naujasis Darbo kodeksas reglamentuoja, kad MMA gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą.
