Vyriausybė ir ministerijų atstovai pasisakė už MMA didinimą. Finansų ministerijos viceministras Mindaugas Liutvinskas sakė, kad bendra ministerijos nuostata yra laikytis Lietuvos banko formulės, kuri indikuoja, kad MMA šiandien turėtų būti apie 703 eurų.
„Valdžios sektoriaus finansams MMA kėlimas yra silpnai teigiamas, bendrai paėmus jis generuoja apie 6 mln. eurų pliusą per metus. Nacionaliniam biudžetui poveikis yra neigiamas, bet jį subalansuoja teigiamas poveikis per „Sodros“ ir Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžetus. Iš valdžios sektoriaus finansų perspektyvos, siūlytume laikytis formulės ir diskutuoti apie MMA didinimą“, – sakė M.Liutvinskas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras Vytautas Šilinskas teigė, kad nedarbas artėja iki priešpandeminio lygio, o darbo užmokestis pernai kilo apie 10 proc. Tad ministerijos nuomone, panašia proporcija turėtų būti keliama ir MMA. Ši suma sudarytų jau minėtus 703 eurus.
Pasak jo, daugelis ES valstybių narių MMA didino, o šiandien Lietuva šiuo atžvilgiu yra 12 vietoje tarp ES šalių. Pagal vidutinio darbo užmokesčio (VDU) ir MMA santykį, Lietuva yra tarp pirmaujančių, nusileidžianti tik keturioms šalims.
„Vien MMA didinimas skurdo rodikliams įtakos neturės, nes tai yra santykinis rodiklis. Bet nedidinant MMA, situacija prastėtų ir daugiau žmonių atsidurtų skurdo rizikoje“, – sakė V.Šilinskas.
MMA kėlimui iki 703 eurų pritarė ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Profsąjungų siūlymai: 730 ir 750 eurų
Tuo tarpu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija siūlo MMA didinti 108 eurais iki 750 eurų.
Konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė atkreipė dėmesį, kad būsimąją MMA, kaip ir Vyriausybė, jie skaičiuoja pagal Lietuvos banko paskelbtą formulę, tačiau gauna ne 703, o 750 eurų. Ji mano, kad toks skirtumas susidaro, nes institucijos ima skirtingus įverčius.
„Pirmus du metus taryba tą atlygį skaičiavo korektiškai, imdama duomenis iš Finansų ministerijos ekonomikos raidos scenarijaus. Jame 2022 m. buvo 750 eurų minimalus darbo užmokestis. Iš savo pusės noriu priminti, kad praėję metai buvo neblogi, infliacijos šuolis buvo nedidelis. Dabar finansų įstaigos prognozuoja infliacijos šuolį. Kainų ir atlyginimų didėjimo santykis yra liūdinantis, nes mūsų atlyginimai taip sparčiai neauga kaip kaštai. Manome, kad yra prielaida didinti atlyginimą, nes patys darbdaviai skundžiasi, kad jiems sunku rasti darbuotojų“, – sakė I.Ruginienė.
Tuo tarpu Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis sakė, kad jo atstovaujama organizacija skaičiuoja, jog MMA turėtų būti padidinta iki 730 eurų, tačiau palaikytų ir mažesnį kėlimą.
„Mes palaikome Vyriausybės poziciją ir manome, kad ji šiuo laikotarpiu yra paskaičiuota ar protinga. Nėra tokios prognozės, kad rudenį situacija dar gerės. Mes palaikome Vyriausybės poziciją didinti MMA iki 703 eurų“, – sakė jis.
Verslas: našumas auga nepakankamai
Dalis verslo atstovų dėl MMA didinimo buvo skeptiški, kiti palaikė „neišvengiamą“ atlyginimo kėlimą.
Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas sakė, kad MMA šiuo metu didinti nereikia.
„Svarbiausia žinia yra ta, kad produktyvumas stipriai atsilieka nuo atlyginimų augimo. Pinigų masė didėja neproporcingai ryškiau nei produktyvumas, o kur tai gali nuvesti, sunku pasakyti. Lietuvos biudžeto deficitas yra 8,4 proc. EBPO labai aiškiai pabrėžia, kad atlyginimo didinimas turi būti paremtas tam tikromis reformomis. Mes nežinome, nei kokios tos reformos bus, kaip bus investuojama į produktyvumo didinimą“, – sakė D.Arlauskas.
Jis pabrėžė, kad Lietuvoje MMA faktiškai bus didinamas iš skolintų pinigų. Tiesa, D.Arlauskas teigė, kad darbdaviai galbūt galėtų pritarti Vyriausybės siūlymui didinti MMA iki 703 eurų, bet norėtų išsamios informacijos, kiek žmonių gauna šalyje realiai gauna minimalų atlyginimą.
Darbdavių atstovas turėjo pasiūlymų ir Lietuvos banko nustatytai MMA kėlimo formulei. „Kai yra normali ekonomika, formulė galioja, bet prie tokios ekonomikos mes nežinome. Galbūt tikrai laikas pradėti kalbėti apie kai kuriuos naujus kintamuosius, kaip produktyvumas“, – sakė D.Arlauskas.
Pramoninkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius teigė, kad pramonei MMA dydžio kėlimas nėra problema, bet tik tuomet, jeigu jis neviršija vidutinio našumo augimo šalyje. Jis atkreipė dėmesį, kad esant 2,3 proc. metiniam našumo augimui, MMA padidinimo iki 703 eurų atveju, jis augtų keturis kartus daugiau nei našumas, o didinant iki 750 eurų – aštuonis kartus. R.Sartatvičius ragino peržvelgti MMA didinimo formulės skaičiavimą.
Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis teigė, kad kad MMA kėlimo klausimą verslas suvokia kaip darbdavių įnašą į darbuotojų gerovės didinimą. „Tai de facto yra mokestis, kuris keliamas ir kurio negali išvengti. Mes būtume linkę palaikyti pasiūlymą dėl 703 eurų. Tačiau turime prašymą ir tikėjimą, kad Vyriausybė nenusisuks ir nesustabdys popandeminių paramos priemonių, ypač tiems su MMA susijusiems sektoriams, kurie yra labiausiai nukentėję – tai prekyba, viešas maitinimas ir kiti sektoriai“, – sakė verslo atstovas.
Trišalė taryba yra sutarusi, kad MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis neturi būti mažesnis kaip 45 proc. ir didesnis kaip 50 proc., bei turi atitikti ketvirtadalio didžiausią santykį tarp VDU ir MMA turinčių ES valstybių vidurkį, kuris numatomas pagal paskutinių trejų metų duomenis.
Paskutinį kartą MMA didėjo šių metų sausį – nuo 607 iki 642 eurų (iki mokesčių).
