Paskutinių trijų 2015 m. mėnesių visos euro zonos ūkio augimas siekė 0,3 proc.
Tačiau iš tiesų situacija verčia sunerimti. Pigios naftos ir Europos centrinio banko kiekybinio skatinimo politikos poveikis jau nebėra toks stiprus, kaip anksčiau, ir euro zonoje fiksuojami pirmieji silpimo ženklai, ypač pažvelgus į atskiras šalis.
Suomija grįžo į recesijos stadiją po dviejų sėkmingų ūkio augimo ketvirčių.
ES ūkio variklio Vokietijos eksportas, stumiantis ekonomiką į priekį, šiais metais susidurs su daugiau iššūkių, ypač eurui toliau stiprėjant kitų valiutų atžvilgiu.
Suomija grįžo į recesijos stadiją po dviejų sėkmingų ūkio augimo ketvirčių ir dabar šios Šiaurės šalies ekonomika gerokai blogesnės būklės negu euro neįsivedusiose Danijoje ir Švedijoje.
Tačiau didžiausias galvos skausmas vėl yra Graikija, kurios griūnanti ekonomika ir bandymai įvesti dar drastiškesnes taupymo priemones gena protestuotojus į gatves.
Besitraukiantis Graikijos ūkis neleis Atėnams pasiekti užsibrėžtų užsienio skolos ir biudžeto deficito mažinimo tikslų, o tai anksčiau ar vėliau sukels naują finansų krizę.
Taip pat kyla pavojus, kad ji persimes į kitas silpnas euro zonos pakraščio šalis, pirmiausiai Italiją ir Portugaliją.
Trumpuoju laikotarpiu, tikėtina, kad ECB tęs finansinio stimuliavimo programą arba sumažindamas bazinę palūkanų normą, arba plėsdamas kiekybinio skatinimo programą.