Prezidentūros duomenimis, nuo 2010 m. iki 2019 m. kartu su biudžetu buvo priimta apie 80 mokestinių įstatymų pakeitimų, iš kurių 30 buvo skirti mažinti apmokestinimą, 50 – didinti. Prezidentūra pastebi, kad tai iš dalies vyksta ir dėl to, kad mokestiniai pakeitimai neretai vykdomi kartu su biudžeto priėmimu ir jiems pasiruošti dažnai pritrūksta laiko – tiek valdžios atstovams, tiek gyventojams.
Dėl šios priežasties G.Nausėda siūlo didinti mokestinių įstatymų nuspėjamumą, paliekant 150 dienų tarpą tarp įstatymo priėmimo ir jo įsigaliojimo. Prezidentūros atstovų teigimu, tai leistų geriau išdiskutuoti tokius mokesčius, o verslui ir gyventojams – jiems pasiruošti.
Žinutė įmonėms: skirsi didesnį atlyginimą, mokėsi mažiau mokesčių
Vienas pagrindinių prezidento siūlymų yra pelno mokesčio paskata, siekiant aukštesnių atlyginimų ir didesnio užimtumo.
Anot prezidento, pelno mokesčio lengvatos taikomos daugeliui sričių, bet ne žmogiškam kapitalui.
Prezidento keliama idėja dėl pelno mokesčio įstatymo pataisos numato, kad tos įmonės, kurių darbo užmokesčio fondo sąnaudos per metus, lyginant su ankstesniu periodu, padidėja bent 8 proc., galėtų ne vieną, kaip šiuo metu, bet tris kartus atskaityti darbo užmokesčio fondo prieaugio sąnaudas apskaičiuojant mokėtiną pelno mokestį. Tokiu būdu įmonėms, kurios sparčiau didina atlyginimus arba įdarbina daugiau darbuotojų, sumažėtų mokėtinas pelno mokestis.
Kvalifikaciniu kriterijumi numatytas 8 proc. atlyginimų fondo augimas, G.Nausėdos komandos nuomone, leistų atlyginimams konverguoti Vakarų standarto link.
„Tai galiotų be išimties visoms įmonėms. Lietuvoje turime 100 tūkst. įmonių, dalis kurių veikia pelningai“, – teigė prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.
Ši priemonė siūloma dėl keleto priežasčių – nedarbas, atitinkamai Užimtumo tarnybos ir Statistikos departmento vykdomų tyrimų duomenimis, yra 16,4 proc. ir 9 proc. Lietuvos BVP/gyventojui siekia 80 proc. EBPO vidurkio, bet vidutinis atlyginimas – tik 60 proc. Atsižvelgiant į tai, kad našumas Lietuvoje yra 80 proc. EBPO vidurkio, darytina išvada, kad nuo kitų šalių neproporcingai atsilieka būtent atlyginimai.
Atlyginimų augimo prognozės taip pat nėra labai pozityvios – artimiausius trejus metus jie turėtų didėti po 4-5 proc., nors prieš pandemiją augo apie 9 proc. Tad tai dar labiau sulėtins Lietuvos tempą vejantis kitas šalis ir gali vėl padidinti emigracijos mastus.
Prezidentūra numato ir tam tikrus saugiklius – siekiant išvengti atvejų, kai daug uždirbantys vadovai pasikeltų atlyginimus ir taip padidintų bendrą įmonės vidurkį, siūloma skaičiuoti tik tuos atlyginimus, kurie nesiekia vadinamųjų „Sodros“ lubų.
Pasak prezidento, tokios lengvatos turėtų būti palankiausios smulkiam ir vidutiniam verslui, kuris suneša 60 proc. pelno mokesčio.
Prognozuojama, kad ilguoju laikotarpiu tai galėtų leisti padidinti BVP perskirstymą nuo 30 iki 35 proc.
Trečiasis siūlymas: aukštos pajamos apmokestinamos nauju tarifu
Prezidentas taip pat turi pasiūlymų dėl mokesčių teisingumo didinimo. Iki šiol asmenys, gaunantys papildomas pajamas, nepriklausomai nuo jų dydžio, moka 15 proc. tarifą.
Pagal naująjį siūlymą, virš 35 tūkst. eurų pajamas gaunantys asmenys mokėtų 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą, gaunant pajamas iš kapitalo prieaugio, dividendų ir aukštoms apmokestinamosioms pajamoms iš individualios veiklos. Tokiu būdu tikimasi sumažinti mokestinių tarifų skirtumus, šiuo metu egzistuojančius pagal skirtingas pajamų rūšis.
„Tai yra akivaizdi mokesčių neteisingumo problema Lietuvoje, kuomet asmenys, dirbdami pagal darbo sutartį moka didesnius mokesčius, nei asmenys gaunantys pajamas pagal kitas kapitalo rūšis. Prezidento nuomone, atėjo laikas panaikinti šį neteisingumą", – sakė S.Krėpšta.
M.Majauskas: mano rekomendacija būtų to nedaryti
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas pasiūlymą dėl pelno mokesčio lengvatos įvertino skeptiškai.
„2020 m. iš pelno mokesčio valstybė surinko 780 mln. eurų. Liūto dalį, net 45 proc. sumokėjo didieji mokesčių mokėtojai. Iš visų mokesčių mokėtojų didieji sudaro vos 0,8 proc. Pelno mokestis nėra toks aktualus mažoms įmonėms, nes joms galioja sumažintas tarifas, taip pat ir jaunoms įmonėms, nes pirmi trys metai paprastai nebūna pelningi, mažiau aktualus ir naujos ekonomikos įmonėms, nes jų verslo modelis paremtas ne pelningumo, bet augimu. Pelno mokesčio lengvatos aktualiausios stambiam verslui, veikiančiam brandžiuose, ribotos konkurencijos sektoriuose – pavyzdžiui bankų“, – 15min argumentavo parlamentaras.
Jo teigimu, dėl mažo standartinio pelno mokesčio tarifo ir įvairiausių lengvatų efektyvus pelno mokesčio tarifas Lietuvoje yra apie 6 proc. –reikšmingai mažesnis nei vidutinis ES. Standartinis tarifas 15 proc. ir yra penktas mažiausias ES. Be to, Lietuvoje taikomas 5 proc. lengvatinis tarifas smulkioms įmonėms, toms, kurių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir metinė apyvarta neviršija 300 tūkst. eurų ir įvairios lengvatos (pvz., vykdantiems mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą, investicinius projektus, kinui, bankams - atidėjinių lengvata ir panašiai).
„Jei analizuotume dešimt didžiausių pelno mokesčio mokėtojų, bankų įmokos sudaro 40 proc. Ką tik padidinome bankams mokesčius ir praėjus vos metams siūlome sumažinti. Idealiomis sąlygomis pelno mokestį reikėtų mažinti, dividendų didinti, taip skatinant įmones investuoti uždirbtus pinigus ir mokėti mokesčius tik tada, kai išsimoka akcininkams. Taip veiktų idealiu atveju. Lietuvos atveju, pavyzdžiui, didieji bankai dividendų mokesčio nemoka dėl dvigubo apmokestinimo sutarčių su Švedija", – sakė M.Majauskas.
Šiuo siūlymu buvo nepatenkintas ir Seimo narys, socialdemokratas Gintautas Paluckas. Jis tokį variantą vadina problemišku.
Pasak G. Palucko, paprastai darbdaviai atlyginimus didina todėl, kad yra priversti tai daryti, antraip darbuotojai gali imsis dairytis darbo ten, kur gali uždirbti daugiau.
„Esminis kritikos taškas prezidento siūlymui yra priežasties ir pasekmės klaidinga identifikacija. Varančioji jėga kelti algas – tai situacija darbo rinkoje. Kodėl už tai, jog daro tai, ką ir taip turi daryti, verslo savininkas bus apdovanotas mažesne apmokestinamo pelno dalimi?", – atsiųstame komentare klausia G. Paluckas.
Seimo narys teigia, kad lieka neaišku, kodėl prezidentas siūlo būtent 8 proc. ribą.
„Ar dėl to, kad šiandien toks vidutinis darbo užmokesčio augimas šalyje? Negera praktika sieti įstatymo pataisas su dabartine ekonomine padėtimi, nes ji keisis. Tai kaip tuomet atrodys tas 8 proc. slenkstis? Be to, trūksta saugiklių. Ar darbo užmokestis vidutiniškai turi padidėti visiems įmonės darbuotojams ar, pavyzdžiui, tik administracijai", – svarstė G. Paluckas.
