Justina Čepienė 2 metų dukrą augina viena ir dėl to patiria finansinių sunkumų. Po skyrybų teismas vaiko tėvui priteisė mokėti 200 eurų alimentų, bet teismo sprendimas nevykdomas, todėl išmoką vaikui vietoj buvusio vyro moka valstybė.
„Vyras specialiai išėjo iš visų darbų, kad nerodytų jo pajamų, neturėčiau, ko pareikalauti. Žinoma, pasiskundžiau antstoliams, (...) dabar knapsi jam labai didelės sumos, daugiau nei 2 tūkst. eurų. Aš gaunu iš vaikų išlaikymo fondo 68 eurus, dar vaiko pinigai 30 eurų, bet realiai 1–3 kartus nueinu į parduotuvę vaikui maisto nupirkti ir pinigėlių nebėra“, – pasakoja J.Čepienė.
Tokių valstybės skolininkų, vengiančių išlaikyti savo vaikus, Lietuvoje priskaičiuojama daugiau nei 30 tūkst. Bendrai biudžetui jie skolingi daugiau kaip 120 mln. eurų. Didžiausios vieno asmens skolos siekia 10–30 tūkst. eurų.
„Mes suprantame, kad tos didelės sumos neretai susidariusios ne per vienerius metus, ką tik pradėjome išieškojimą ir tikrai labai raginame kreiptis visus, gavusius tokį pranešimą sumokėti. Mes tikrai esame pasirengę bendradarbiauti išdalinti skolą dalimis net 5 metų laikotarpiui“, – sako „Sodros“ komunikacijos vadovas Saulius Jarmalis.
Pasak teisininkų, praktika parodė, kad alimentų nemokėjimo priežastys dažniausiai būna dvi: finansinės ir emocinės – kai alimentai nemokami iš principo. Tokiu atveju, jei nepavyksta su skolininku susitarti gražiuoju, teisininkai siūlo keletą būdų, kaip išsireikalauti vaiko išlaikymo pinigus.
Nuo šių metų pradžios „Sodra“ iš 2008-aisiais įkurto Vaikų išlaikymo fondo skolininkų išieškojo apie 600 tūkst. eurų. „Sodros“ atstovai įspėja, kad pagal Hagos konvenciją bendradarbiaujama su užsienio šalimis, todėl net ir išvykę skolininkai bus pasiekiami.
