Vyriausybė trečiadienio pasitarime pritarė trims kovos su šešėliu koncepcijoms. Ketinama technologijomis kontroliuoti turgavietes, įvesti privalomą automobilių pardavimo deklaravimą, kurioje būtų lengva pamatyti visus savininkus, įskaitant tarpininkus. Taip pat patvirtinta ir privalomos statybininko kortelės koncepcija.
Dar net nesukurta sistema jau kelia turgaus prekiautojų nepasitenkinimą. Radviliškio verslininkų asociacijos atstovė Laimutė Šlamienė pasitarimo metu rėžė: „Nėra čia to šešėlio, nėra apyvartų.“
„Čia parašyta visos turgavietės. Turgavietė – tai lauko prekybos objektas su lauko prekybos aikšte. Tai jei tikroje turgavietėje prekiauja patys smulkiausi ir jiems bus įvesta ši sistema – tai ir neprotinga, ir nesąžininga, ir neadekvatu, ko jūs siekiat. (…) Norėtume prašyti, kad galėtume likti versle, kad nereiktų pirkti bilieto išvažiuoti iš šalies, kad nereiktų eiti į biržą“, – pyko verslininkė.
Tačiau projektą pristatydamas žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas patikino, kad pirmiausia nauja sistema būtų taikoma tik mėsos pardavėjams, kurie „nestovi lietuje“.
Pasak viceministro, 40–60 proc. turgaviečių apyvartos lieka šešėlyje.
„Šiuo metu Lietuvoje veikia 209 stacionarios prekybos turgavietės ir maisto tvarkytojų leidimai išduoti 3500 prekiautojų. Prekiautojų, žinoma, yra mažiau, būtent mėsos ir daržovių prekiautojų priskaičiuojama iki 1800. Įvairių kontroliuojančių institucijų vertinimu, šešėlinė prekyba turgavietėse sudaro 40–60 proc.“, – naujos sistemos būtinumą grindžia E.Gustas.
Skaidrins mėsos ir daržovių prekybą
Pasak E.Gusto, naujos sistemos koncepcijos sukūrimui sukurta tarpinstitucinė darbo grupė buvo labai plati – į ją įėjo Finansų ministerija, VMI, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Policijos departamentas.
„Šiuo metu prekyba turgavietėse apskaitoma popierine forma, popieriniais žurnalais, atskirai kiekvienai maisto produktų grupei. Pildoma ranka, dažnai taisomi įrašai, jie yra neįskaitomi ir pan., yra masė galiojančių išimčių, daug prekiautojų nepildo“, – problemas vardijo E.Gustas.
Anot jo, ir kasos aparatus turi apie 67 proc. prekiautojų – jie fiksuoja tik kainą, bet ne produkcijos kiekius.
Remiantis tarptautiniu pavyzdžiu Žemės ūkio ministerija siūlo supaprastinti apskaitos žurnalų formas, kad liktų tik viena ir nustatyti griežtesnius įvedimo į informacinę sistemą terminus, sukurti sąsajas tarp sistemų, kad institucijos realiu laiku galėtų tikrinti ir prižiūrėti – planuoti ir kontroliuoti turgaviečių ir prekiautojų jose veiklą.
„Numatoma nustatyti griežtesnius duomenų įvedimo terminus, kad kiekvieną dieną iki prekybos pradžios prekybininkai turėtų registruotis kad prekiauja tą dieną“, – sako E.Gustas ir vardija, kad turėtų būti suvedami produktų kilmę patvirtinantys dokumentai.
O iki kitos darbo dienos – tektų suvesti parduotus produktų kiekius ir gautas pajamas.
Numatoma per šiuos metus paruošti reikalingus teisės aktus, kitąmet atlikti pirkimus ir rengimo darbus, o sistema galėtų startuoti kitąmet III ketvirtį.
Anot viceministro, paprastesnė forma pamažintų vargų patiems prekiautojams, daug informacijos sukeliautų automatiškai iš važtaraščių.
„Kiaulių augintojai, mėsos perdirbėjai vienareikšmiškai tam pritaria. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba tokiai sistemai nepritaria“, – kalba E.Gustas.
Anot jo, pirminiame etape sistema būtų diegiama mėsos ir daržovių pardavėjams, o vėliau ją galėtų būtų galima nukreipti ir į kitas sritis.
Ruošiama privaloma automobilių pardavimo sandorių registracija
Vyriausybei taip pat kliūva ir esama automobilių registravimo tvarka – siūloma sistema, kurioje būtų privalomi visų transporto priemonių pardavimo sandorių registracija, o tokią sistemą prižiūrėtų Registrų centras.
Anot jo, lietuvių tarpininkai Vokietijoje perka automobilius ir piktnaudžiauja, kadangi pildydamas dokumentus formaliai būsimas automobilio pirkėjas transporto priemonę nuperka iš buvusio jos savininko.
„Dabar perpardavėjas niekur neegzistuoja“, – sako vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas ir pabrėžė, kad siūloma deklaruoti visus sandorius.
Anot jo, iš to naudos gautų ir pirkėjai ir pardavėjai – atsirastų galimybė ginti savo teises civiline tvarka. Nauja sistema turėtų naudos ir tvarkantis su senų automobilių atliekomis.
Vyriausybė trečiadienį pritarė ir privalomų statybininko kortelių koncepcijai.
S.Skvernelis: trauks pinigus iš šešėlio ir mažins administracinę naštą
Premjeras Saulius Skvernelis patikino, kad naujos priemonės duos efektą: „Būtų didžiulis postūmis lėšų, kurias vėl galėtume perskirstyti per biudžetą spręsdami didžiausias problemas.“
„Yra identifikuota ir jau ne kartą, dešimtmečiais, vienos iš didžiausių problemų, kalbant apie šešėlinę ekonomiką. Tai yra susiję su automobilių prekyba ir automobilių detalių prekyba, turgavietėmis, ypač, kas susiję su mėsos prekyba, ir statybų sektorius. Šie sprendimai, jei juos pavyks įgyvendinti, į valstybės biudžetą sugeneruotų ne vieną šimtą… Aš dabar nesakysiu konkrečių skaičių, nes tai vėlgi yra prielaidos, aišku, pagrįstos tam tikromis prielaidomis“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Jis pažymėjo, kad viena didžiausių problemų renkant mokesčius – PVM nesumokėjimas, grobstymas, nelegalus darbas, daugiausia statybų sektoriuje.
„Tai veiksmingos, racionalios, modernios ir nesukeliančios administracinės naštos, leidžiančios atsisakyti įvairių popierinių žurnalų, registracinių dalykų, kurie yra labai subjektyvūs“, – tikino premjeras ir pažymėjo, kad būtų galima kalbėti apie didesnius skaičius, nei dabar ištraukti 200–250 mln. eurų.
LLRI mato administracinę naštą
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Ieva Valeškaitė vertina, kad naujos kovos su šešėliu priemonės statybos, prekybos automobiliais ir jų dalimis bei prekybos turgavietėse sektoriuose gali virsti „milžiniška administracine našta, ypač – smulkiajam verslui“.
„Siūlymas kovoti su šešėliu mėsos prekyboje smarkiai padidins administracinę naštą. Ypač tai nesąžininga sąžiningų prekeivių atžvilgiu. Iki šiol jie duomenis apie parduotos produkcijos kiekį perduodavo institucijoms kartą per mėnesį, o dabar, jei planas bus priimtas, tai darys tris kartus per dieną – registruosis prekybai, suves pristatytų prekybai skirtų maisto produktų lydimuosiuose dokumentuose nurodytus duomenis ir dienos pabaigoje suves informaciją apie tą dieną parduotus maisto produktų kiekius ir gautas pajamas. Juk iš tiesų pardavėjų darbas yra vykdyti ekonominę veiklą, o ne nuo ryto iki vakaro pildyti žurnalus“, – vertina ekspertė.
Vertindama kovą su šešėliu automobilių ir jų dalių prekyboje, ji pastebi kad norima „išgaudyti“ labai specifinius sandorius, tačiau deklaruoti pirkimo-pardavimo sandorius privalės visi, įsigyjantys ar parduodantys automobilį.
„Vertinant kaštus įvardinta, jog planuojama šią priemonę įgyvendinti iš vidinių resursų, tačiau, į tai, kiek kainuos mokesčių mokėtojų laikas – neatsižvelgta. Atsiras prievolė pardavimo vietose (skelbimų platformose, aikštelėse) vesti elektroninius žurnalus (parduodamų automobilių unikalių numerių), ir šią informaciją teikti kontrolės institucijoms. Tai labai apsunkins automobilių prekybą, ją brangins. O poveikis šešėliui bus ribotas – niekas ir toliau neužkardys tokių sandorių, kai dalis sandorio yra neapskaitoma“, – sako I.Valeškaitė.
Jai nerimą kelia ir skubėjimas dėl statybininko ID kortelių – norima viešąjį pirkimą organizuoti iki birželio 30 d., tai kelia klausimų dėl skaidrumo.
„Jau dabar yra visos priemonės ir techninės galimybės nustatyti nelegalų darbą statybose (statybos deklaruojamos sistemoje „Infostatyba“, pagal šiuos duomenis galima atlikti patikrinimus). Nors siūlant šias priemones rodoma, kad jos, ar į jas panašios egzistuoja vienoje ar kitoje šalyje, vertinimas – vienpusiškas. Pavyzdžiui, Švedijos organizacija „Timbro“ vertina, kad administracinė našta įvedus analogiškas korteles viešbučių ir restoranų sektoriuose dvigubai viršijo mokestinių pajamų padidėjimą“, – sako I.Valeškaitė.
