Maistą prekyvietėse praėjusių metų pabaigoje pardavinėjo 2 652 prekiautojai – tiek maisto tvarkymo pažymėjimų buvo išdavusi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Verslo liudijimai prekiauti ne maisto produktais buvo išduoti 8 463 asmenims. Kiek jų prekiavo dengtuose paviljonuose, anot Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), duomenų nėra.
Praėjusiais metais turgavietėse parduota 540 mln. litų vertės maisto produktų – tai yra 7 proc. mažiau nei 2009 metais ir beveik 21 proc. mažiau nei 2008 metais.
Statistikos departamento duomenimis, pernai parduota 439 mln. litų vertės ne maisto prekių – palyginti su užpernai, apyvarta sumenkusi 11 proc. Dar 35 mln. litų sudarė augalų ir gyvūnų pardavimas.
„Turgavietėse apyvarta sumažėjusi. Matyt, todėl, kad prekiautojai mažiau prekių atsiveža. Bet skaičiais nedrįsčiau įvardyti. Kitas dalykas – reikia skirti Vilniaus turgavietes ir likusią Lietuvą, kur perkamoji žmonių galia yra daug mažesnė ir gerokai menkesnis pelnas“, – sakė Lietuvos prekyviečių ir turgaviečių asociacijos vadovė Aldona Janavičienė.
VMI duomenimis, Vilniaus turgavietėse prekių apyvarta sudarė trečdalį viso pardavimo, Klaipėdos apskrities turgavietėse – apie 20 proc., o Kauno – apie 15 proc.
Vyriausybė nutarė nuo gegužės pradžios privalomai įvesti kasos aparatus turgaus prekeiviams, dengtuose paviljonuose pardavinėjantiems maisto produktus. Valdžia teigia, kad nauja tvarka užtikrins didesnį verslo skaidrumą, geresnę pajamų apskaitos kontrolę ir užkirs kelią šešėlinei veiklai.
„Verslo žinių“ žiniomis, svarstymai dėl kasos aparatų, privalomų ir kitiems prekybininkams, prasidės mažiausiai po gerų metų. Planuojama pirmiausiai įvertinti gautas pamokas įvedus kasos aparatus prekeiviams maistu.
