„Yra didelis išlikimo klausimas, ypatingai regionuose. Čia yra dideli skirtumai prieš karantiną ir po jo. Tuščios turgavietės. Prekybininkai, žinoma, stovi turguose, žmonės neturi iš ko gyventi, tai kaip jie gali negrįžti?“, – teigia Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė.
Pasak jos, prekybininkai jaučia didelį apyvartinių lėšų trūkumą, neturi už ką įsigyti prekių.
Lietuvos prekyviečių ir turgaviečių asociacijos vadovas Vytenis Butkevičius sako, kad šiomis dienomis galima kalbėti tik apie prekybininkų ir turgaviečių išlikimo klausimą.
„Atsigauta tikrai nėra. Vyriausybė pasiskolino 6 mlrd. ir tik 0,001 proc. – 6 mln. eurų pažadėjo skirti kompensuoti turgaviečių prekybininkams patirtus nuostolius dėl nuomos mokesčio. Kas tie 300 eurų? Tai tik vieno kinietiško telefono kaina“, – sakė V.Butkevičius.
Z.Sorokienė pažymėjo, kad prekybininkams karantino metu ir po jo dar yra mokamos 257 eurų per mėnesį išmokos, tačiau tai nesanti didelė suma.
BNS primena, kad per koronaviruso krizę nukentėję turgaviečių prekiautojai gali teikti paraišką negrąžintinai turgavietės mokesčio kompensacijai gauti.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) teigimu, į 300 eurų kompensaciją gali pretenduoti ne maisto produktais prekiaujantys verslininkai. Norėdami gauti kompensaciją, jie iki rugsėjo 16 dienos turi pateikti paraišką.
Į kompensaciją gali pretenduoti prekiautojai, kurie atitinka nustatytus kriterijus, pavyzdžiui, vykdo tęstinę veiklą, nukentėjo nuo COVID-19, yra pateikę 2019 metų pajamų deklaraciją (jei tokią pareigą turėjo), jiems nėra iškelta fizinio asmens bankroto byla ir kita.
Vyriausybė yra patvirtinusi 6 mln. eurų bendros vertės kompensacijos nuo koronaviruso krizės nukentėjusioms turgavietėms paskirstymo ir naudojimo tvarką.