„Kai Vilnius taps Europos kultūros sostine, turistų neišvengiamai padaugės, tačiau ne tiek, kiek buvo planuojama. Ekonominė situacija pakoreguos daugelio keliautojų planus. Visoje Europoje žmonės mėgina taupyti, o kelionės nėra pirmo būtinumo paslauga, todėl turizmas kiek prislops“, – sakė Valstybinio Turizmo departamento Turizmo paslaugų plėtros skyriaus vedėjas Gintautas Indriūnas.
Pasak jo, turizmo mažėjimą pajuto ir kiti kraštai – krenta kelionių kainos ir jų skaičius.
Pasigenda valstybės supratimo
„Turizmo sektoriuje kitąmet prognozuojame 30-40 proc. smukimą, taip pat nemažus darbuotojų atleidimus, sunkumus viešbučių versle. Tikrai nekoks vaizdas, pasitinkant 2009-uosius“, – sakė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė. Anot jos, situaciją ypač apsunkins pakilęs PVM.
Ekonominė situacija pakoreguos daugelio keliautojų planus. Europoje žmonės mėgina taupyti, o kelionės nėra pirmo būtinumo paslauga, todėl turizmas kiek prislops.
„Dauguma Europos šalių turizmui taiko 10 proc. PVM, Lietuvoje jis pakils iki 20 proc., tai apie kokią konkurenciją galima kalbėti? Visame pasaulyje turizmas yra labiausiai auganti ūkio šaka, o Lietuvoje ji kertama“, – piktinosi E.Šiškauskienė.
Pasak Lietuvos turizmo asociacijos, stebint iš kitų šalių atvykstančių keliautojų skaičius, galima daryti išvadą, kad 2009 metų turistų antplūdis nebus toks didelis.
„Turizmas yra išskirtinis verslo sektorius, nes didžiąją dalį turizmo sektoriaus pajamų sudaro pajamos iš užsienio. Kitaip tariant, mes pritraukiame į šalį užsienio pinigus. Vyriausybė turėtų peržiūrėti lengvatas turizmui, kitaip, užuot augęs, šis sektorius tik trauksis“, – įsitikinusi asociacijos prezidentė Danutė Mažeikaitė.
Mokesčių politikai priekaištų turi ir ekonomistai.
„Kol kas vienodas mokesčių paketas visiems gal ir bus efektyvus, tačiau, norėdama atgaivinti verslą, valstybė būtinai turėtų pirmiausia dėmesį skirti turizmui, nes čia yra didžiulis potencialas, kuris nėra išnaudojamas“, – sakė „DnB Nord“ banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis.
Be to, anot jo, reikėtų mažinti ir biurokratizmą – aplinkosauginių reglamentų yra tiek, kad verslininkui, norinčiam užsiimti kaimo turizmu, iškyla daugybė kliūčių.
„Reglamentų ir reikalavimų galėtų būti kur kas mažiau, bet jie turėtų būti griežčiau prižiūrimi. Valstybė tiek lengvatomis, tiek administracijos supaprastinimu galėtų suteikti turizmo vystymuisi nemažą stimulą“, – teigė R.Rudzkis.
Mažas žinomumas
Pasak E.Šiškauskienės, lyginant su kitomis Europos šalimis, Lietuva yra blogai pasiekiama ir mažai žinoma užsienyje.
„Valstybė, projektas „Vilnius – Europos kultūros sostinė – 2009“ ir Tūkstantmečio programa galėtų suvienyti jėgas ir imtis aktyvesnio Lietuvos reklamavimo užsienyje. Kad ir kokį gerą produktą sukurtum, jei apie jį niekas nežinos, nebus ir rezultatų. Be to, apsistoti Lietuvos viešbučiuose netrukus taps brangiau, nei 20 kitų Europos šalių“, – apmaudo neslėpė E.Šiškauskienė.
