Kritikai dėl šalies ekonominių bėdų kaltina netradicinę R.T.Erdogano ekonominę politiką, kuria kainų mažėjimo siekiama per palūkanų normų mažinimą.
Šalies centrinis bankas praėjusią savaitę vėl atsisakė padidinti pagrindinę palūkanų normą, palikdamas ją 14 proc. lygyje.
Didėjančios maisto ir energijos kainos praėjusį mėnesį dar labiau paskatino infliacijos rodiklius.
Transporto kainos gegužę šoktelėjo 107,6 proc., o maisto produktai pabrango 91,6 procento.
Gandai apie karinę intervenciją Šiaurės Sirijoje dar labiau paveikė Turkijos liros vertę, kuri penktadienį siekė 16,49 liros už vieną JAV dolerį.
Per pastaruosius metus Turkijos valiuta prarado beveik 48 procentus savo vertės.
Artėjant rinkimams 2023 metų birželį, pasak opozicijos ir daugelio ekonomistų, nacionalinė statistikos agentūrą sąmoningai nuvertina infliacijos mastą.
Infliacijos tyrimų grupė, kurią sudaro nepriklausomi Turkijos ekonomistai, penktadienį paskelbė, kad infliacija iš tikrųjų paspartėjo iki 160,8 proc., daugiau nei dvigubai viršydama oficialų skaičių.
