Turkijos statistikos tarnybos duomenimis, vartotojų kainos augo 21,31 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu.
Spalį infliacija siekė 19,89 procento.
Lapkritį fiksuotas rodiklis buvo didžiausias per trejus metus, gerokai sumažinęs gyventojų perkamąją galią.
Oficialus Turkijos centrinio banko nustatytas infliacijos tikslinis lygis yra 5 procentai.
Tarptautinė kredito reitingų agentūra „Fitch Ratings“ ketvirtadienį pakeitė Turkijos valstybės kredito reitingo perspektyvą į neigiamą, nurodydama „sumažėjusį vidaus pasitikėjimą“.
Per pastarąjį mėnesį lira JAV dolerio atžvilgiu prarado beveik 30 proc. savo vertės, o nuo metų pradžios – daugiau nei 45 procentus.
Lapkritį centrinis bankas trečią kartą iš eilės sumažino palūkanų normas, pasiduodamas Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano, aukštų palūkanų priešininko, spaudimui.
Turkijos lyderis ne kartą ragino mažinti palūkanų normas, kartodamas, kad tai paskatins augimą ir gamybą bei padidins eksportą.
Įprasto ekonominio mąstymo priešininkas, R.T.Erdoganas tvirtina, kad aukštos palūkanų normos sukelia didelę infliaciją, o šią savaitę jis dar kartą pakartojo savo nepritarimą bet kokiems palūkanų normų didinimams, nepaisydamas rinkų nerimo.
Paak prezidento, jis kovoja su „palūkanų normų lobizmu“, siekiančiu didelių palūkanų, ir pažadėjo laimėti „karą dėl ekonominės nepriklausomybės“.
Manoma, kad centrinis bankas vėl sumažins palūkanų normą gruodžio 16 dieną.
Antradienį paskelbti duomenys rodo, kad Turkijos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas trečiąjį ketvirtį siekė 7,4 proc., palyginti su analogišku laikotarpiu prieš metus, o 2021 metais, skaičiuojama, turėtų augti maždaug 9 procentais.
Paskutinį kartą Turkija su valiutos krize susidūrė 2018 metais, kai liros kursas smuko į rekordiness žemumas kelis kartus iš eilės, kilus ginčui su tuometiniu JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
Nuo 2019 metų R.T.Erdoganas atleido tris centrinio banko valdytojus, o nuo 2020 metų lapkričio, kai Finansų ministerijos vadovo postą paliko įtakingas, bet prieštaringai vertinamas jo žentas Beratas Albayrakas, šiame poste pasikeitė dar du ministrai.
B.Albayraką pakeitęs Lutfis Elvanas taip pat atsistatydino ir šį trečiadienį jį pakeitė jo pavaduotojas Nureddinas Nebati.
Pagrindinis opozicijos lyderis Kemalis Kilicdaroglu suabejojo oficialiais duomenimis ir tviteryje paskelbė siekęs susitikti su Turkijos statistikos tarnybos atstovais, tačiau jam buvo atsisakyta.
