Kita vertus, nežymus (pagal Turkijos standartus) infliacijos augimas, kurį lėmė mokesčių tarifų didinimas bei nacionalinės valiutos kurso kritimas – pirmasis įrodymas, kad prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) ekonominės politikos posūkis duoda vaisių – infliacija stabilizuojasi.
Kainų augimas per mėnesį sulėtėjo rugsėjį iki 4,8 proc. nuo 9,1 proc. rugpjūtį ir 9,5 proc. liepą.
Prezidentu perrinktas R. T. Erdoganas atsisakė netradicinės ekonomikos teorijos, kad aukštos palūkanų normos skatina, o ne smukdo infliaciją. Jis perdavė Turkijos ekonomikos vadeles grupei palankių rinkai technokratų, turinčių patirties Volstrite ir plačią užsienio investuotojų paramą, o jie įtikino prezidentą, kad šalis nugrims į sisteminę krizę, jei jis radikaliai nepakeis kurso.
Bazinės palūkanos Turkijoje nuo R. T. Erdogano perrinkimo gegužę buvo kilstelėtos nuo 8,5 proc. iki 30 procentų.
