Turkijos statistikos agentūros duomenimis, vartotojų kainos, palyginti su praėjusių metų sausio mėnesio laikotarpiu, išaugo net 48,7 procento.
Gruodį fiksuotas 36,1 proc. vartotojų kainų augimas.
Duomenys paskelbti praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtą kartą nuo 2019 metų pakeitė valstybinės statistikos agentūros vadovą, poste išsilaikiusį vos 10 mėnesių.
Pasak šalies žiniasklaidos R.T.Erdoganas buvo nepatenkintas agentūros skelbiamais duomenimis, rodančiais, kad infliacija pasiekė aukščiausią lygį nuo tada kai prezidento islamiškų šaknų turinti partija atėjo į valdžią prieš du dešimtmečius.
Kartu tokie duomenys reiškia, kad R.T.Erdoganui bus sunkiau kovoti dėl perrinkimo 2023-aisiais.
Nepriklausomi Turkijos ekonomistų surinkti duomenys rodo, kad sausį metų infliacija išaugo daugiau nei 110 procentų.
R.T.Erdoganas kategoriškai nepritaria palūkanų normų kėlimui, nes tai, jo manymu, sukelia infliaciją.
Pirmadienį prezidentas pripažino, kad turkams dar „kurį laiką teks nešti“ infliacijos naštą.
Visgi jis pamėgino nuraminti turkus sakydamas: „Su Dievo pagalba įžengėme į laikotarpį, kai kiekvienas mėnuo bus geresnis už ankstesnį“.
Turkija jau virtinę metų kenčia nuo neslopstančios aukštos infliacijos, o nuo 2018 metų šalis išgyveno dvi valiutos krizes.
Pastaroji krizė praėjusiais metais įvyko po to, kai R.T.Erdoganas pareikalavo staigaus palūkanų normų mažinimo, dėl kurio jos gerokai atsiliko nuo kainų kilimo tempo, o tai pakirto turkų perkamąją galią ir jų santaupų vertę.
Tokia padėtis paskatino turkus kaupti atsargas auksu ir užsienio valiutomis. Kilo valiutos krizė, dėl kurios lira 2021 metais prarado 44 proc. savo vertės dolerio atžvilgiu.
