Oficialus metinis vartotojų kainų augimo tempas liepą siekė 79,6 procento. Birželį užfiksuotas 78,6 proc. rodiklis.
Turkija paniro į naują ekonomikos krizę, kai R.T.Erdoganas beveik prieš metus pradėjo neįprastą ekonominį eksperimentą, kuriuo buvo mėginama sumažinti chroniškai aukštas vartotojų kainas mažinant palūkanų normas.
Įprasta ekonomikos teorija teigia, kad mažesnės palūkanų normos skatina augimą ir didina kainas, didindamos paklausą.
Šiuo metu Turkijoje realioji palūkanų norma yra minus 64,4 procento. Tai reiškia, kad žmonės turi stiprią paskatą išleisti tiek, kiek gali, kol pinigai dar labiau nenuvertėjo.
Tačiau R.T.Erdoganas ne kartą ragino turėti „kantrybės“ ir žadėjo, kad kitų metų pradžioje kainos vėl pradės kristi.
Šalies centrinis bankas dabar prognozuoja, kad infliacijos lygis sumažės iki maždaug 40 proc. iki to laiko, kai prezidento lauks sudėtingi rinkimai kitų metų liepą.
Opozicijos lyderiai ir daugelis turkų nebepasitiki oficialiais vyriausybės duomenimis.
Ekonomistai, kuriems vadovauja populiarus opozicinės partijos veikėjas, teigia, kad metų infliacija siekia beveik 100 procentų.
Visgi mėnesinis tyrimas, kurį paskelbė nepriklausomi ekonomistai iš Turkijos tyrimų instituto ENAG, taip pat parodė, kad kainos stabilizavosi, nors infliacija ir yra gerokai didesnė, nei pranešė valstybinė statistikos agentūra.
Pasak ENAG, oficialus metinis vartotojų kainų augimo tempas liepos mėnesį siekė 176 proc., palyginti su 174 proc. birželį.
