Vašingtono stiprus spaudimas Turkijos bankams ir įmonėms paisyti Rusijai paskelbtų Vakarų sankcijų, įspėjant, jog Turkijos verslas dėl to pats rizikuoja sulaukti antrinių sankcijų, sulaukė turkų prezidento Recepo Tayyipo Erdogano reakcijos, kuris praėjusios savaitės pabaigoje sušaukė pasitarimą, kuriame buvo svarstomos „Mir“ sistemos alternatyvos.
JAV Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuras (OFAC) rugsėjo 15-ąją išplatino įspėjimą, kad užsienio finansų įstaigos, sudarančios sutartis su Rusijos nacionaline mokėjimo kortelių sistema, rizikuoja įsitraukti į veiksmus, kuriais siekiama apeiti Vašingtono sankcijas Maskvai.
Pirmieji į tai reagavo du Turkijos bankai – „Isbank“ ir „DenizBank“, nutraukę „Mir“ kortelių aptarnavimą. Jų pavyzdžiu pasekus likusiems trims, šioje rusų turistų pamėgtoje šalyje nebeliko „Mir“ korteles aptarnaujančių bankų.
Be Turkijos bankų, aptarnauti „Mir“ korteles atsisakė vienas didžiausių Tadžikijos bankų, taip pat Vietnamo bankas BIDV, o Uzbekijos nacionalinis duomenų apdorojimo centras pranešė, kad jo infrastruktūroje sustabdytas „Mir“ sistemos veikimas.
Savo ruožtu Armėnijos centrinis bankas išplatino išaiškinimą, kad „Mir“ kortelių aptarnavimas – kiekvieno šalyje veikiančio banko reikalas, o centrinė šalies finansų institucija į tai nesikiš.
Rusijos nacionaline mokėjimo kortelių sistema šio mėnesio pradžioje skelbė, jog „Mir“ kortelės priimamos Turkijoje, Vietname, Pietų Korėjoje, Armėnijoje, Uzbekijoje, Baltarusijoje, Kazachstane, Kirgizijoje, Tadžikijoje, ir dviejuose Sakartvelo separatistiniuose regionuose – Pietų Osetijoje ir Abchazijoje. Dabar ši informacija iš tarnybos tinklapio pašalinta.
Dėl karo Ukrainoje Rusijos bankai yra atkirsti nuo tarptautinių atsiskaitymų sistemų, tokių kaip „Visa“ ir „Mastercard“.