Bankas priėmė sprendimą palikti galioti 14 proc. dydžio palūkanų normą praėjus dviem dienoms po to, kai šalies prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, karštas didelių palūkanų priešininkas, pareiškė, kad ateityje jos galės būti mažinamos „palaipsniui ir neskubant“.
R.T.Erdoganas kariauja „karą dėl ekonominės nepriklausomybės“, kurio tikslas – išlaisvinti Turkiją iš priklausomybės nuo užsienio kapitalo įplaukų, skatinant pigų skolinimą ir atgaivinant eksportą.
Visgi tokia politikos kryptis lėmė, kad šalies ekonomikos raida tapo pavojingai nekontroliuojama.
Turkijoje metų infliacija išaugo iki aukščiausio lygio per 19 metų – 36 procentų.
Tuo tarpu lira dolerio atžvilgiu prarado 44 proc. savo vertės.
O centrinio banko grynosios atsargos – Turkijos ekonomikos būklės ir gebėjimo atlaikyti potencialią bankų krizę matuoklis – sumažėjo nuo 21,1 mlrd. JAV dolerių (18,6 mlrd. eurų) gruodžio viduryje iki 7,9 mlrd. JAV dolerių sausio 7 dieną.
„Dėl staigių liros kursų kritimo kyla pavojus, kad infliacija įsitvirtins iki labai aukšto lygio“, – pareiškė Jasonas Tuvey (Džeisonas Tuvis) iš tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Capital Economics“.
R. T. Erdoganas laikosi nuomonės, kad aukštos palūkanų normos sukelia infliaciją.
Ekonomistai beveik visuotinai sutinka, kad tai nėra teisinga mintis.
Centriniai bankai didina palūkanų normas, kad padidintų verslo išlaidas, kai ekonomika auga per greitai. Tai padeda sumažinti kainas mažinant paklausą.
Aukštos palūkanų normos taip pat padeda palaikyti valiutas, nes padidina indėlių vietos bankuose ir investicijų grąžą.
Tačiau R.T.Erdoganas tvirtina, kad Turkija sukūrė „naują ekonominį modelį“, siekdama tvaraus augimo.
Centrinis bankas paaiškino infliacijos šuolį nuo 21,3 proc. lapkritį iki 36,2 proc. praėjusį mėnesį „iškreiptu kainodaros elgesiu, sukeltu nesveikų kainų formavimosi valiutų rinkoje“.
Bankas nurodė ir išorinius veiksnius, tokius kaip aukštos prekių kainos ir pasaulinės tiekimo grandinių kliūtys, kurias sukėlė koronaviruso pandemija.
Po pranešimo liros kursas šiek tiek sustiprėjo, iki maždaug 13,3 liros už vieną JAV dolerį.
Ekonomistai mano, kad bankas turėtų gerokai padidinti savo palūkanų normą, kad išspręstų besikaupiančias Turkijos problemas.
