R.T.Erdoganas pastūmėjo centrinį banką smarkiai sumažinti skolinimosi išlaidas, nepaisant to, kad metinė infliacija pasiekė daugiau nei 20 procentų.
Ekonomistai mano, kad per ateinančius mėnesius vartotojų kainų prieaugis gali pasiekti ir 30 proc. ar dar daugiau.
Tačiau R.T.Erdoganas vėlų sekmadienio vakarą per valstybinę televiziją transliuotame pareiškime teigė, kad jo musulmoniškasis tikėjimas neleidžia jam palaikyti palūkanų kėlimo.
„Jie skundžiasi, kad mes nuolat mažiname palūkanų normą. Nieko kito iš manęs nesitikėkite“, – pareiškė prezidentas
„Kaip musulmonas, aš ir toliau darysiu tai, ką mums sako mūsų religija. Tai yra privalu“, – pridūrė jis.
Islamo religijos mokymas draudžia musulmonams gauti arba imti palūkanas už paskolintus ar pasiskolintus pinigus.
R.T.Erdoganas jau anksčiau rėmėsi savo musulmonišku tikėjimu paaiškindamas, kodėl, jo manymu, palūkanų normos sukelia infliaciją, o ne ją mažina.
Aukštos palūkanų normos stabdo ekonominį aktyvumą ir lėtina ekonomikos augimą.
Visgi centriniai bankai didina savo palūkanų normas iš būtinybės, kai infliacija tampa nevaldoma.
Turkijos lira per pastaruosius tris mėnesius prarado beveik pusę savo vertės.
Pirmadienio rytą lira buvo prekiaujama beveik 6 proc. pigiau.
Šių metų sausio 1 dieną už vieną JAV dolerį buvo galima nusipirkti 7,4 liros. Šį pirmadienį JAV doleris buvo vertas 17,4 liros.
„Šiuo pagrindu negalima valdyti modernios ekonomikos, integruotos į pasaulinę ekonomiką“, – pranešime klientams teigė ekonomistas „BlueBay Asset Management“ ekonomistas Timothy Ashas.
„Net Saudo Arabija nemėgina makroekonominio valdymo visiškai pagrįsti Šariato reikalavimais“.
