Dviejų NATO sąjungininkių, JAV ir Turkijos, santykiai itin subjuro po to, kai Ankara areštavo vieną amerikiečių pastorių, o JAV mainais įvedė sankcijas plienui ir aliuminiui, kalbama ir apie naujas sankcijas.
Turkijai striuka su lėšomis – siekiant išlaikyti vyriausybės išlaidas šaliai būtina skolintis, kitu atveju netrukus šalis atsidurs mokėjimų krizėje.
Dėl augančios įtampos kreditų reitingų agentūros „Moody’s“ ir „Standard & Poors“ penktadienį dar labiau sumažino Turkijos skolos vertybinių popierių reitingus – jie ir taip buvo ne investicinio lygmens, tarp investuotojų vadinamo „šlamšto“ (junk, angl.) zonoje. Ekonomistai taip pat įspėjo, kad valiutos krizė sukels didelę ekonominę ir finansinę žalą.
„Delsiama ir nėra visapusiško bei veiksmingo plano, kuris spręstų neseniai įvykusio finansinio streso priežastis, yra aiškus ženklas, kad mažėja politinis nuoseklumas ir efektyvumas“, – teigia „Moody’s“ pažymėjusi, kad šalies nemokumo rizika didėja.
Dabar šaliai „Moody’s“ taiko vos Ba3 siekiantį reitingą, o „Standard & Poors“ – B+. Panašų reitingą turi tokios šalys kaip Albanija, Argentina, Graikija, Kenija, Šri Lanka ar Senegalas.
Turkijos lira JAV dolerio atžvilgiu, nors šiek tiek atsitiesė po nuosmukio, šiemet tebėra reikšmingai susilpnėjusi. Už vieną dolerį galima nupirkti kone 6 liras, kai metų pradžioje – 3,8 liros.
JAV pareigūnai mėnesius siekė perkrauti diplomatinius santykius su Turkija ir išspręsti daug problemų: tiek dėl JAV paramos Turkijos priešams Sirijoje, tiek ir dėl sulaikytų JAV piliečių paleidimo, skaičiuojama, kad Turkijoje gali būti apie 20 sulaikytų JAV piliečių, rašo „Financial Times“.
Šioms pastangoms sugriuvus, Donaldo Trumpo administracija įvedė sankcijas dviem Turkijos ministrams, o praėjusią savaitę pranešė apie dvigubinamus muitus Turkijos plienui ir aliuminiui.
