2014 m. Turkijos BVP augimas buvo vos 2,9 proc. Nors šis rodiklis gerokai didesnis negu išsivysčiusiose šalyse, tokiose kaip JAV, tačiau laikomas silpnu besivystančios ekonomikos valstybei.
Ekspertai sako, kad kažkada sparčiai augusiam Turkijos ūkiui koją kiša politinė situacija šalyje.
Ekspertai sako, kad kažkada sparčiai augusiam Turkijos ūkiui koją kiša politinė situacija šalyje.
„Investuotojai dabar žiūri į Turkiją ir klausia: „Kodėl aš turėčiau investuoti šioje ekonomikoje?“. Egzistuoja daugybė šalių, kur investuotojai gali prisiimti tik ekonominę riziką be papildomos politinės rizikos“, – sako brokerių bendrovės „TD Ameritrade“ vyriausiasis strategas J.J.Kinahanas.
Vienas Turkijos vyriausybės atstovas savo ruožtu tikino, kad šalyje sunkiai dirbama, kad būtų įvykdytos reikiamos reformos, kurios į šalį pritrauktų investuotojų dolerius.
„Turkija nuolatos seka pasaulinę ir vietos plėtrą ir norėdama prisitaikyti prie šių tendencijų keičia savo verslo aplinką“, – teigė šalies vyriausybės atstovas.
Jis paminėjo aibę Turkijoje įvykdytų ir vykdomų reformų, tiek mikro, tiek makroekonomikos lygiuose, kurios rodo šalies ryžtą kovoti dėl užsienio investicijų.
Turkijai nesiseka suformuoti koalicinės vyriausybės nuo to laiko, kai birželio 7 d. vykusiose parlamento rinkimuose prezidento Recepo Tayyipo Erdogano įkurta „Teisingumo ir plėtros partija“ (AKP) prarado valdančiąją daugumą po daugiau negu dešimtmetį trukusio valdymo.
Nemažai turkų nerimauja dėl autoritarinių R.T.Erdogano valdymo metodų, sakė Duke'o universiteto (Šiaurės Karolina, JAV) ekonomikos ir politikos mokslų profesorius Timuras Kuranas.
„Daug pasaulietinių pažiūrų žmonių, taip pat religinių ir etninių Turkijos mažumų atstovų, savo investicijas nukreipia į užsienį“, – teigė T.Kuranas, komentuodamas susidariusią padėtį Turkijos ekonomikoje R.T.Erdogano valdymo metu.
Kritikai ne kartą R.T.Erdoganą kaltino kėsinimųsi į pasaulietinę Turkijos politinę santvarką, kuri šalyje įtvirtinta nuo respublikos paskelbimo XX a. trečiajame dešimtmetyje.
Liepos pabaigoje Turkijos kariniai lėktuvai pradėjo bombarduoti ne tik IS taikinius, bet ir prieš islamistus kovojančių kurdų vietoves.
Galimus investuotojus atbaido ir neseniai Turkijos valdžios atstovų paskelbti planai kariauti prieš šalies pasienyje siaučiančią teroristinę džihadistų organizaciją „Islamo valstybė“ (IS). Nemažai verslininkų baiminasi, kad ši kova taps pretekstu ir toliau atakuoti kurdų kovotojus.
Liepos pabaigoje Turkijos kariniai lėktuvai pradėjo bombarduoti ne tik IS taikinius, bet ir prieš islamistus kovojančių kurdų vietoves.
Investuotojų visiškai nedžiugina ir R.T.Erdogano bandymai kištis į Turkijos centrinio banko veiklą. Šiais metais šalies vadovas viešai sukritikavo banko vykdomą palūkanų normų politiką, o šios institucijos valdytoją Erdemą Basci net apkaltino išdavyste dėl pastarojo paramos aukštai bazinei palūkanų normai.
Po tokio R.T.Erdogano išsišokimo Turkijos liros kursas patraukė žemyn ir išgąsdino kai kuriuos užsienio investuotojus.
Finansų ekspertai tikina, kad Turkijai reikalingas nuolatinis tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas tam, kad būtų padengtas šalies einamosios sąskaitos deficitas.
Tačiau pastaruoju metu TUI kiekis mažėja, o infliacija ir prekybos deficitas auga. Turkijos vyriausybės duomenimis, 2011 m. TUI į šalį siekė 16,1 mlrd. dolerių per metus, o 2014 m. nusmuko iki 12,5 mlrd. dolerių.
Dar viena našta Turkijos ekonomikai pastaruoju metu tapo pabėgėliai iš karo niokojamų Sirijos ir Irako. Iš šių šalių į Turkiją jau persikėlė daugiau negu 2 mln. pabėgėlių, o dėl šios priežasties Ankara iš biudžeto turėjo atseikėti daugiau negu 3,5 mlrd. dolerių.
Nepaisant iš pirmo žvilgsnio niūriai atrodančių Turkijos ekonomikos perspektyvų, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija prognozuoja, kad 2015–2016 m. šalies BVP augimas laipsniškai atsigaus. Tiesa, perspėjama, kad kapitalo srautai išliks nepastovūs, TUI mažės, o darbo rinkos būklė ir toliau bus silpna.
