Su ypač dideliu šių produktų trūkumu susiduriama šiaurinėje Turkmėnijos Dašoguzo provincijoje.
Nepaisant solidžių Turkmėnijos prezidento Gurbanguly Berdymukhamedovo ir kitų aukšto rango šalies pareigūnų sąskaitų bankuose, eilinių šalies piliečių realybė niūri.
Štai 1,2 mln. gyventojų turinčioje Dašoguzo provincijoje, kurią sudaro devynios apygardos, miltai šiuo metu gyventojams prieinami tik vienoje apygardoje. Dėl šios priežasties kai kurie žmonės priversti važiuoti įsigyti miltų kelis šimtus kilometrų.
Štai 1,2 mln. gyventojų turinčioje Dašoguzo provincijoje, kurią sudaro devynios apygardos, miltai šiuo metu gyventojams prieinami tik vienoje apygardoje.
Turkmėnijos pareigūnai miltų trūkumą aiškina laikinu Kunja Urgenčo mieste esančio malūno uždarymu. Tačiau vietos gyventojams toks paaiškinimas kelia juoką, nes po malūną yra kiekvienoje Dašoguzo provincijos apygardoje.
Vienas iš kviečių sandėlyje dirbančių turkmėnų tikino, kad minėtoje provincijoje nedirba net keturios miltų gamyklos, o to priežastis – mažiausias turimų kviečių kiekis per pastaruosius du dešimtmečius.
Tose Dašoguzo provincijos vietose, kur miltai parduodami, pirkėjai privalo pateikti savo asmens tapatybes korteles, o parduodamos produkcijos kiekis griežtai ribojamas.
Kai kurie turkmėnai miltus jau pradėjo pirkti kaimyniniame Kazachstane, kuris su šios prekės deficitu nesusiduria.
Dalis Dašoguzo provincijos gyventojų skundžiasi ir tuo, kad atlyginimai kartais nėra mokami ištisus tris mėnesius, o kai kuriuose bankomatuose nuolat trūksta grynųjų pinigų.
Turkmėnijos opozicijos svetainė „Turkmėnijos kronikos“ rugsėjo 6 d. paskelbė, jog du ar tris mėnesius algų negauna policininkai, mokytojai ir medicinos darbuotojai.
Maža to, atlyginimų mokėjimas jau pradėjo strigti ir naftos bei gamtinių dujų gavybos įmonėse.
Vienoje iš rytinės Lebapo provincijos gamtinių dujų bendrovių dešimt metų dirbantis asmuo „Laisvosios Europos“ radijui aiškino, kad čia niekas, išskyrus vadybininkus, algų negauna jau nuo gegužės.
Rugsėjo 25 d. „Turkmėnijos kronikos“ taip pat pranešė apie tai, jog iki metų pabaigos gali būti atleista apie trečdalis valstybinės geležinkelių kompanijos darbuotojų.
Manoma, kad ypač rimtas Turkmėnijos ekonomikos bėdas sukėlė didžiulė šalies priklausomybė nuo gamtinių dujų. Tiesa, objektyviai įvertinti realią Vidurio Azijos šalies ūkio būklę sudėtinga, kadangi oficialūs Turkmėnijos pareigūnų skelbiami rodikliai laikomi nepatikimais, o užsieniečiams į šalį patekti sudėtinga.
Tiesa, Turkmėnijos valdančioji klasė pasauliui nori pateikti spindintį šalies fasadą. Naujausiu tokio elgesio pavyzdžiu galima laikyti naujojo Ašchabado oro uosto statybą. Turkijos kompanijai „Polimeks“, stačiusiai šį objektą, Turkmėnija iš savo iždo nepagailėjo net 2,3 mlrd. dolerių.
