Pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių visoje ES, rodo „Eurostat“ duomenys. Šalyje penktadalis daugiausiai uždirbančių gauna net 7 kartus didesnes pajamas, nors dar 2012 m. šis rodiklis tesiekė 5 kartus. ES vidurkis siekia 5 kartus.
„Ekonomika jau kurį laiką auga, tačiau nerimą kelia tai, kad to augimo naudą junta ne visi vienodai. Pajamų lygio skirtumai pastaruosius kelerius metus didėjo, o tai lemia neigiamas ekonomines bei socialines pasekmes. Neišspręstos pajamų nelygybės problemos gali skaudžiai atsiliepti valstybės ekonominei raidai“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Lietuvos bankas ketvirtadienį surengė Ekonomikos konferenciją, kurioje ekonomistai ieškojo būdų, kaip sumažinti pajamų nelygybę Lietuvoje.
Ekspertams nerimą kelia tai, kad skurde vis dar gyvena kas penktas Lietuvos žmogus. Didelė dalis skurstančiųjų – tvarkingi, dirbantys, už žemą (minimalų ar net mažesnį) atlygį šeimas išlaikyti mėginantys žmonės, taip pat bedarbiai ir pensininkai.
„Didžiausia pajamų nelygybės grimasa yra susijusi su galimybių nelygybėmis. Ir kada pajamų nelygybė virsta galimybių nelygybių išraiška, prasideda visos problemos. Didžiausia to išraiška mūsų gyvenime – emigracija“, – sako V.Vasiliauskas.
Skurdžiausi – itin atitrūkę
Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Romas Lazutka tikino, kad 10 proc. mažiausias pajamas gaunančių žmonių yra itin atitrūkę „nuo kitos eilutės“ ir jų padėtis yra itin prasta.
„Mūsų socialinė sistema – įmokos ir išmokos – ne tiek ir daug sumažina nelygybę. Perskirstymo sistema veikia nepakankamai efektyviai. Tai reiškia, kad reikia sustiprinti perskirstymą“, – sakė R.Lazutka.
Jis aiškino, kad vertinant per metus surenkamas pajamas ir išmokamas išmokas – perskirstymas yra per mažas.
„Daugiausia perskirsto pensijų sistema. Pensijos labiausiai prisideda prie pajamų nelygybės sumažinimo, kitos išmokos taip pat“, – teigė R.Lazutka.
Labiausiai jį piktino tai, kad šeimos, auginančios jau paaugusius vaikus, nebegauna reikšmingos paramos iš valstybės, dėl to jos, vertinant pajamas, visuomenės pasiskirstyme krenta žemyn.
„Būtina stiprinti socialinės apsaugos sistemą. Matuojant, kiek lėšų nuo BVP mes skiriame – tai 11 proc. Kitose šalyse ši dalis beveik dvigubai didesnė“, – tikino R.Lazutka.
V.Šapoka: lygiava nebūtų naudinga
Finansų ministras Vilius Šapoka aiškino, kad pajamų nelygybė jau tampa stabdžiu ekonomikos augimui. Jis akcentavo, kad visuotinė „lygiava“ problemų taip pat neišspręstų, todėl turi būti išlaikytos iniciatyvos žmonėms dirbti ir užsidirbti.
„Tai nėra vien tiktai Lietuvos fenomenas. Jei pažiūrėtume, kokia yra turtinė nelygybė pasaulyje – vos 1 proc. turtingųjų turi daugiau kaip 50 proc. viso pasaulio turto. Lygiava tokiu atveju irgi nebūtų sprendimas, tai turbūt kiekvienas iš mūsų jaučiame, ir moksliniai tyrimai patvirtina, ir istorijos pamokos rodo, kad lygiava yra priešinga žmogaus prigimčiai“, – sakė V.Šapoka.
Jis aiškino, kad sąžiningą nelygybę žmonės palaiko – jei žmogus daug stengiasi ir dėl to daugiau uždirba, tą žmonės vertina teigiamai. Tačiau Lietuvoje daug dirbantys žmonės negali išlipti iš skurdo – tai, pasak ministro, yra didesnė problema.
„Tuo tarpu kita dalis sukaupia tą turtus ir tai padaro nesąžiningai – dėl korupcijos, mokesčių vengimo, sukčiavimo ar vagysčių – šiuos klausimus reikia spręsti“, – sako V.Šapoka.
Jis žadėjo, kad Vyriausybės numatytos mokesčių pertvarkos priemonės leis spręsti skurdo klausimą – didinti mažai uždirbančiųjų pajamas, kad jie galėtų atsistoti ant kojų.
Reikia pasirūpinti ir sukurti saugumą tiems, kuriems laikinai nepasiseka, galbūt netenka darbo ar yra silpniausi visuomenės nariai – sergantys ar jau išėję į pensiją ir šiuo metu skursta“, – teigė V.Šapoka.
V.Šapoka tikino, kad Vyriausybės tolerancija korupcijai – nulinė, ir tai esą parodo veiksmai.
„Turime atkurti pasitikėjimą valstybe. Turime žymiai efektyviau leisti valstybės pinigus, tada galėsime ir perskirstyti daugiau. Žvelgiant į tolimesnę ateitį – negalėsime sukurti gerovės ir pasirūpinti visais, jei neatsigaus ekonomika“, – sakė ministras.
Jis akcentavo, kad reikalinga švietimo reforma, būtina skatinti investicijas ir žmonių verslumą. Taip pat ministras žadėjo, kad mokesčių pertvarkos poveikį pajus ir vidutines bei kiek didesnes pajamas gaunantys asmenys – dėl didesnio neapmokestinamojo pajamų dydžio.
Būtina mažinti nedelsiant
„Pajamų nelygybę galima ir būtina mažinti nedelsiant. Kad tai įmanoma, įrodo Šiaurės šalių pavyzdžiai. Pirmiausia reikia imtis realių mokesčių, pensijų ir švietimo sistemos pokyčių. Lietuvos bankas pasirengęs prie pokyčių prisidėti ekspertinėmis žiniomis“, – sako V.Vasiliauskas.
Pajamų nelygybę mažintų didesnis sukurtos ekonominės gerovės perskirstymas. Mat pagal biudžeto ir BVP santykį Lietuva pernai buvo ES valstybių sąrašo pabaigoje: pagal surenkamas pajamas trečia nuo galo (34,5 proc.), o pagal išlaidas (34,2 proc.) – priešpaskutinėje vietoje.
Pagrindinė priežastis, kurią įvardija ekspertai – veikimas šešėlyje.
Kad mažėtų paskatos šešėliui ir didėtų pajamų surinkimas, mokesčių srityje būtina platesnės apimties reforma, tikina V.Vasiliauskas. Ją numatant reikėtų susitelkti į darbo jėgos apmokestinimo peržiūrą, pajamų mokesčio tarifų įvairovės mažinimą ir taip pat – naujų pajamų šaltinių paiešką. Galėtų ir turėtų būti svarstomas platesnės turto mokesčio bazės įteisinimas.
Mažėjant gyventojų skaičiui ir visuomenei senstant, svarbu didinti žmonių motyvaciją dalyvauti socialinio draudimo sistemoje. Lietuvos bankas įžvelgia nebrangų būdą, kaip tai padaryti – asmeninė sąskaita, kurioje gyventojas galėtų kasdien matyti, kokią pensiją jam garantuoja oficialus uždarbis.
Mat sustiprinta įmokų ir išmokų sąsaja bei aiškumas mažintų paskatas likti šešėlyje ir gerintų „Sodros“ situaciją. Tačiau pertvarkant pensijų sistemą reikėtų ją suvokti kaip vientisą visumą ir jokiu būdu nepriešinti atskirų jos elementų – pakopų, vertina Lietuvos bankas.
„Galime verstis kūlversčiais, bet nieko nepavyks, kada mūsų šešėlis yra ketvirtadalis ekonomikos“, – sako V.Vasiliauskas.
Jis piktinosi nesąžiningais verslininkais ir kitais, vengiančiais mokesčių.
„Pirmiausia yra negerai su mūsų galva. Vieną kartą suvokime, kad mokesčių nemokėjimas yra vagystė. Kol mes visoje valstybėje tai toleruosim, kol vyraus toks požiūris, tol nebus čia jokio proveržio, – sakė V.Vasiliauskas. – Jei sąžiningai dirbi ir vos suduri galą su galu, o kitas guli ant krosnies ir gauna išmokas ar dar kitas gauna vadinamuosius atkatus – čia viskas prasideda.“
Kaip atsiliekančią sritį jis įvardijo ir švietimą: „Jei negauni pakankamos kokybės žinių, visas ratas užsidaro – negali daryti progreso ir užtikrinti savo gyvenimo.“
Didžiausi skirtumai – mažose įmonėse
„Didžiausi darbo užmokesčio skirtumai matomi mažose ir itin mažose įmonėse. Be to, matyti, kad tam tikrose ekonominėse veiklose daugėja dirbančių ne visu etatu darbuotojų. Tai prisideda prie darbo pajamų atotrūkio tarp dirbančių visą ir ne visą darbo dieną“, – konferencijoje pajamų nelygybės klausimais aiškino pajamų nelygybę versle nagrinėjęs Lietuvos banko tyrėjas Mihnea’as Constantinescu’as.
Pasak Lietuvos banko tyrėjo, nagrinėjant valandinio darbo apmokėjimo tendencijas aiškėja, kad eksportuojančiose ir neeksportuojančiose įmonėse darbo užmokesčio atotrūkis mažėja. Tačiau eksportuojančios įmonės dėl didesnio darbo našumo vis dar moka didesnius atlyginimus nei neeksportuojančios.
