Tvaresnių investicijų skatinimui – KIS įstatymo pokyčiai

Trečiadienį Vyriausybės posėdyje pritarta Finansų ministerijos Kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) įstatymo ir susijusių įstatymų projektams, kuriais siekiama paskatinti tarpvalstybinę investicinių fondų veiklą (investicinių vienetų ir akcijų platinimą kitose šalyse). Tai sudarys sąlygas pritraukti daugiau lėšų investicinių fondų veiklos tikslams bei tuo pačiu užtikrins tinkamą investuotojų interesų apsaugą.
Finansų ministerija
Finansų ministerija / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

„Teikiami Įstatymų pakeitimai suteiks daugiau galimybių investicinių fondų tarpvalstybinei veiklai (akcijų ir investicinių vienetų platinimui). Tai leis investiciniams fondams plėsti savo veiklą ir pritraukti daugiau lėšų fondų investicijoms. Atitinkamai tai padidins galimybes tvariai finansuoti ekonomikos augimą“, – teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

ES valstybėse narėse tarpvalstybiniam kolektyvinio investavimo subjektų veiklai (akcijų ir investicinių vienetų platinimui) taikomos skirtingos nacionalinės taisyklės. Todėl įstatymų projektais siekiama suvienodinti reguliavimą, kad kolektyvinio investavimo subjektus valdančios įmonės galėtų pasinaudoti visais ES vidaus rinkos privalumais. Tikimasi, kad priėmus pakeitimus, suaktyvės kapitalo rinka ir tai išplės sąlygas verslui naudotis įvairesnėmis finansavimo galimybėmis.

Kitas Įstatymų projektų tikslas – užtikrinti, kad finansų sistema labiau prisidėtų prie tvarios ekonomikos vystymo. Finansų rinkų dalyviai ir finansų patarėjai naujuoju reguliavimu įpareigoti investuodami įvertinti investicijų poveikį aplinkai bei privalo atskleisti finansinių produktų tvarumo informaciją investuotojams. Tai padės atliepti investuotojų lūkestį dėl informacijos apie tvarius produktus atskleidimo ir sumažins ekomanipuliavimo (angl. green washing) riziką, kai sudaromas klaidingas įspūdis, kad įmonės veikla yra tvari.

Taip pat įgyvendinamas ES reguliavimas, suvienodinantis ekonominių veiklų ES klasifikavimo sistemą („taksonomija“), kurio tikslas – suderinti techninius kriterijus, pagal kuriuos vertinama, ar ekonominė veikla yra tvari. Šių reikalavimų laikymąsi prižiūrės Lietuvos bankas.

Įstatymų projektai parengti įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus – Reglamentą (ES) 2019/2088 ir Reglamentą (ES) 2020/852, perkeliant Direktyvos (ES) 2019/1160 nuostatas į Lietuvos nacionalinius teisės aktus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų