Europos ekonomikos apžvalga „Regional Economic Outlook“ paskelbta šalims grumiantis su išaugusia infliacija ir vis stiprėjančia energetikos krize, kuri sumažino namų ūkių perkamąją galią ir padidino verslo išlaidas.
Nauja vyriausybių parama „tik iš dalies“ kompensuoja šias įtampas, sekmadienį pranešė fondas.
Šiais metais Rusijos invazija į Ukrainą padidino infliaciją, nes šoktelėjo energijos kainos, todėl Europos Centrinis Bankas (ECB) buvo priverstas didinti palūkanų normas, kad atvėsintų ekonomiką, rizikuodamas pakenkti jos augimui.
„Europos perspektyvos gerokai pablogėjo: augimas smarkiai sulėtės, o infliacija išliks aukšta“, – teigiama TVF ataskaitoje.
Jau dabar fondas prognozuoja, kad Vokietija ir Italija kitais metais panirs į recesiją ir taps pirmosiomis išsivysčiusiomis ekonomikomis, kurių ekonomikos susitrauks karo rytiniame Europos flange fone.
Praėjusių metų pabaigoje Europa ruošėsi pandemijos pabaigai, tačiau karas Ukrainoje „visiškai pakeitė šį vaizdą“, pažymėjo TVF.
Apskritai skaičiuojama, kad 2023 metais Europos išsivysčiusių ekonomikų augimas smarkiai sulėtės iki 0,6 proc., sakoma sekmadienį paskelbtoje ataskaitoje.
Besivystančių regiono ekonomikų, neįskaitant konflikto šalių ir Turkijos, augimas taip pat sulėtės iki 1,7 proc., tuo metu nuostoliai konflikto šalyse bus dideli.
„Pagrindinė artimiausio laikotarpio rizika yra tolesnis energijos tiekimo sutrikimas, kuris kartu su šalta žiema gali sukelti dujų trūkumą, normavimą ir dar didesnę ekonominę žalą“, – teigė TVF.
Infliacija taip pat gali išlikti aukštesnė ilgiau, o socialinę įtampą gali sustiprinti didėjančios išlaidos, pridūrė fondas.
Esant dabartinėms aplinkybėms, centriniai bankai turėtų toliau didinti palūkanų normas, teigė TVF, ragindamas imtis „greitesnių kėlimų“ išsivysčiusiose ekonomikose.
Pažymima, kad politikos formuotojai turi „balansuoti plonyte linija“ tarp kovos su infliacija ir paramos pažeidžiamiems namų ūkiams bei įmonėms per energijos krizę.
Kiek anksčiau šį mėnesį TVF prognozavo, kad Vokietijos – didžiausios Europoje – ekonomika 2023 metais susitrauks 0,3 procento.
Italijos, kurios pramonės šakos taip pat smarkiai priklauso nuo dujų importo, bendrasis vidaus produktas (BVP) susitrauks 0,2 procento.
