Nors trumpuoju laikotarpiu reikšmingų rizikų Lietuvos ekonomikai nekyla, vidutiniu laikotarpiu paspartėjęs ekonomikos augimas gali kelti disbalansų susidarymo grėsmę. Dėl to itin svarbu yra tikslingai panaudoti valstybės paramą ir laiku pritaikyti fiskalinės ir makroprudencinės politikos priemones, užtikrinant tvarią ekonomikos ir finansų sistemos raidą.
2021 m. gegužės 28 d.–birželio 14 d. Lietuvoje nuotoliniu būdu dirbusios TVF misijos išvadose pabrėžiama, kad pernykštis Lietuvos ekonomikos smukimas, sudaręs 0,8 proc., buvo tarp švelniausių euro zonoje, kurios šalių ekonomikos vidutiniškai traukėsi 6,7 proc., o jau šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika vėl demonstravo augimą (1,2 proc.), nepaisant vis dar galiojusių karantino suvaržymų.
TVF, atsižvelgęs į teigiamą ekonomikos raidą 2020 m., pagerino Lietuvos ekonomikos augimo prognozę 2021 m. – dabar prognozuojama, kad šalies ekonomika augs 4,4 proc., o balandžio mėn. skelbta prognozė buvo 3,2 proc. augimas. Augimą palaikys stipri privačiojo sektoriaus finansinė padėtis, išsisklaidantis neapibrėžtumas bei didėjanti vidaus ir išorės paklausa. Tikimasi, kad prie ekonomikos augimo stipriai prisidės ir eksportas, šiemet didėsiantis 4,6 proc. Nedarbo lygis šiemet turėtų siekti 6,7 proc. (ankstesnė prognozė – 8,4 proc.). Vidutiniu laikotarpiu tikslingas ir efektyvus Europos Sąjungos paramos, įskaitant ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, panaudojimas leistų didinti ekonomikos produktyvumą, taip sudarant prielaidas toliau tvariai kilti darbo užmokesčiui.
„Džiaugdamiesi sparčiu ekonomikos atsigavimu, turime akylai stebėti už horizonto kylančias rizikas. Sprendimų priėmėjų tikslas turėtų būti ne kuo spartesnis, bet kuo tvaresnis augimas. Lietuvos bankas yra pasirengęs panaudoti savo makroprudencinių priemonių arsenalą subalansuotai ūkio ir finansų sistemos raidai užtikrinti“, – sako Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
„Ekonomikos augimas, įsibėgėjant masiniam vakcinavimui ir laisvėjant ūkinės veiklos ribojimams, stiprėja. Šiame kontekste turime tiek iš naujo įvertinti tolesnę fiskalinės politikos trajektoriją, tiek ir užtikrinti taikomų paramos priemonių tikslingumą. Pabrėžtina, kad TVF ekspertai pozityviai įvertino Vyriausybės reformų darbotvarkę, orientuotą į struktūrinių šalies problemų sprendimą, bei Finansų ministerijos vykdomą mokesčių sistemos peržiūrą, siekiant teisingesnės ir augimui palankesnės mokestinės aplinkos“, – teigia Gintarė Skaistė, finansų ministrė.
TVF atstovai teigiamai įvertino gerai kapitalizuotą ir pelningai veikiantį Lietuvos bankų sektorių, taip pat – Lietuvos banko aktyvumą tobulinant FinTech sektoriaus reguliavimą ir skiriant dėmesį pinigų plovimo prevencijos klausimams.
TVF vertinimu, infliacija Lietuvoje šiemet gali siekti 3,2 proc. (ankstesnė prognozė – 1,5 proc.), o kitais metais sumažės iki 2,8 proc. Vis dėlto TVF perspėja, kad vidutiniu laikotarpiu ekonomikos augimas gali būti spartesnis, nei prognozuojama, o tai reikštų ir padidėjusią infliaciją. Jei realizuotųsi toks scenarijus, prireiktų proaktyvaus anticiklinės ekonominės politikos atsako.
„Atsigavimo tempas spartėja, o pandemijos sukelta krizė greičiausiai turės tik minimalias ilgalaikes neigiamas pasekmes ekonomikos potencialui. Dėl to valstybės parama turėtų būti teikiama kuo tikslingiau ir pirmiausia skiriama atskiroms gyvybingoms įmonėms, veikiančioms nuo pandemijos labiausiai nukentėjusiuose sektoriuose, kuriuose vis dar taikomi suvaržymai. Šiuo atžvilgiu, atsigavimui stiprėjant, plačių valstybės paramos priemonių, skirtų ištisiems sektoriams, nereikės ir jų reikėtų vengti“, – pabrėžia Borja Gracia, TVF misijos Lietuvoje vadovas.
Lietuvos banko vadovas susitikimo su TVF misijos atstovais metu užtikrino, kad, jei bus fiksuojama perkaitimo ženklų gyvenamojo būsto sektoriuje, bus imamasi makroprudencinės politikos priemonių situacijai stabilizuoti.
„Pastaruoju metu matome išaugusį būsto rinkos aktyvumą ir spartėjantį būsto kainų kilimą. Aktyvumą skatina suvaržymų pabaiga, išaugusios gyventojų santaupos ir gerėjantys lūkesčiai – tai matyti ir kitose išsivysčiusiose šalyse. Tiesa, lig šiol šio sektoriaus augimas iš esmės atitiko fundamentalius ekonomikos veiksnius. Atidžiai stebėsime tolesnę rinkos inerciją ir, matydami perkaitimo požymių, imsimės tikslinių priemonių. Bankų skolinimo standartai kol kas nešvelnėja, tačiau būsto paskolų portfeliai bankuose tampa vis didesni, o atsigaunant ekonomikai turėtų ir toliau augti. Tendencijoms nesikeičiant, matytume poreikį taikyti sisteminės rizikos rezervą būsto paskolų portfeliui, jis didintų bankų kapitalo atsargas su būsto rinka susijusiai sisteminei rizikai padengti?“, – pažymi G.Šimkus.
TVF misijos metu šios organizacijos ekspertai susipažino su bendra Lietuvos makroekonomine būkle, ūkio raidos bei darbo rinkos tendencijomis, padėtimi finansų sektoriuje, domėjosi fiskaline politika ir daug dėmesio skyrė COVID-19 sukeltam poveikiui ir atsako į pandemijos sukeltą krizę priemonių įgyvendinimui.
Misijos metu vyko nuotoliniai susitikimai su Lietuvos banko valdybos nariais, Finansų rinkos priežiūros tarnybos bei Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos specialistais, taip pat su Finansų ministerijos ir kitų valstybės institucijų bei privačiojo sektoriaus atstovais.
TVF narė Lietuva yra nuo 1992 m. Šiuo metu TVF priklauso 190 šalių. Kasmetinės šalies konsultacijos su TVF vyksta pagal TVF steigimo sutarties IV straipsnį, kuris įpareigoja TVF šalis nares siekti vykdyti tokią ekonominę ir finansų politiką, kuri užtikrintų šalies ir pasaulio finansinį bei ekonominį stabilumą.
