„Globaliai ekonomikai atsigaunant, negalime pamiršti ir rizikų, kurios visų pirma susijusios su tolesne globalia COVID-19 pandemijos raida. Svarbu mažinti pandeminiu laikotarpiu paaštrėjusią atskirtį tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių, užtikrinant platų vakcinų prieinamumą ir taip siekiant atsparaus atsigavimo. Lietuvoje pandemijos valdymą deriname su struktūrinių iššūkių sprendimu – produktyvumą didinančių reformų, užtikrinančių tvarų ekonomikos vystymąsi, įgyvendinimu.
„Naujos kartos Lietuvos“ plano pagalba investuodami į skaitmeninius ir žaliuosius sprendimus, inovacijas, mokslinius tyrimus siekiame transformuoti šalies ekonomiką ir pakylėti ją ant aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo laiptelio“, – pabrėžė ministrė G.Skaistė.
Metinių susitikimų metu TVF pristatys naujausias ekonomikos prognozes – TVF prognozuoja, kad 2021 m. pasaulio ekonomika augs 5,9 proc., o 2022 m. augimas turėtų siekti 4,9 proc., tuo tarpu euro zonos ekonomika 2021 m. augs 5,0 proc., 2022 m. – 4,3 proc. Anot TVF, 2021 m. Lietuvos ekonomika augs 4,7 proc., o 2022 m. prognozuojamas 4,1 proc. augimas. Rugsėjo mėn. Finansų ministerijos prognozėse numatoma, kad Lietuvos ekonomika 2021 m. augs 4,3 proc., o 2022 m. – 4,0 proc.
TVF pabrėžia, kad nors pasaulinis atsigavimas tęsiasi, situacija vis dar lieka neapibrėžta dėl tolesnės pandemijos, o COVID-19 sukelta atskirtis tarp pažengusių ir žemų pajamų bei besivystančių valstybių tik didėja. TVF ragina šalis per anksti nenutraukti fiskalinės ir monetarinės paramos ir taikyti tikslingai į nukentėjusius sektorius nukreiptas laikinas fiskalines priemones. Pandeminiam sukrėtimui atslūgus ir ekonomikoms grįžus į augimo kelią, būtina užtikrinti viešųjų finansų tvarumą vidutiniu-ilguoju laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, kad pasaulis taip pat susiduria su klimato kaitos iššūkiais ir reikšmingais skaitmeniniais pokyčiais, ypatingas dėmesys turi būti skirtas atsparesnės, įtraukios ir žalios ateities kūrimui ir ilgalaikių struktūrinių pokyčių įgyvendinimui.
Tarptautinės finansų institucijos – TVF ir PB – vaidina reikšmingą vaidmenį pandemijos akivaizdoje, padedant labiausiai nukentėjusioms šalims, visų pirma žemų pajamų ir besivystančioms ekonomikoms. Prasidėjus pandemijai, PB patvirtino pagalbos paketą besivystančioms šalims ir įsipareigojo skirti 160 mlrd. JAV dolerių paramos ir finansavimo lengvatinėmis sąlygomis, taip pat patvirtino 12 mlrd. JAV dolerių paketą, skirtą COVID-19 vakcinų įsigijimui ir platinimui besivystančiose šalyse. Tuo tarpu TVF pandemijos laikotarpiu suteikė lengvatinį finansavimą 87 šalims, kuris siekia apie 117 mlrd. JAV dolerių
Taip pat, šių metų rugpjūčio mėn. TVF, atsižvelgdamas į ilgalaikį globalų rezervų poreikį ir siekdamas paremti atsigavimą po COVID-19 krizės, paskirstė šalims narėms Specialiųjų skolinimosi teisių (angl. Special Drawing Rights, SDR) už 650 mlrd. JAV dolerių. TVF ragina finansiškai stipresnes šalis, įskaitant ir Lietuvą, nukreipti savo turimus SDR besivystančioms bei skurdžioms šalims ir taip paspartinti jų atsigavimą ir kovą su ilgalaikėmis struktūrinėmis problemomis.
Lietuva, stiprindama dalyvavimą TVF veikloje bei vykdydama prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus didinti paramą vystymuisi, atsiliepė į TVF kvietimą šalims narėms padėti žemų pajamų ir besivystančioms valstybėms pandeminio sukrėtimo akivaizdoje ir per 2021-2022 m. laikotarpį numato skirti maždaug 2,4 mln. eurų subsidiją TVF Skurdo mažinimo ir augimo fondui (angl. Poverty Reduction and Growth Trust, PRGT). Šis fondas – esminė TVF skolinimo priemonė teikiant lengvatines paskolas skurdžiausioms pasaulio valstybėms.
„Gilindami Lietuvos įsitraukimą į TVF veiklą ir stiprindami mūsų šalies balsą šioje tarptautinėje finansų institucijoje, prisidedame prie Fondo pastangų pandemijos akivaizdoje padėti labiausiai nukentėjusioms žemų pajamų ir besivystančioms ekonomikoms. Globalios ekonomikos sveikata ir augimo perspektyvos nemaža dalimi priklauso nuo atsparaus atsigavimo visose šalių grupėse užtikrinimo – tai visos tarptautinės bendruomenės, tuo pačiu ir Lietuvos, interesas“, – teigė G.Skaistė.
PB Plėtros komiteto posėdyje bus diskutuojama apie PB rolę siekiant sustiprinti šalių pasirengimą galimoms sveikatos, klimato ir kitoms ekstremalioms situacijoms ateityje. Pabrėžiama, kad svarbu įvertinti šios pandemijos metu įgytą patirtį ir numatyti priemones krizių prevencijai, pasirengimui ir greitam reagavimui. Klimato kaita gali paskatinti stichinių nelaimių dažnumą ir stiprumą, todėl turi būti ieškoma būdų padidinti lėšas, skiriamas šiai sričiai. PB deda dideles pastangas klimato kaitos srityje ir padeda besivystančioms šalims sutelkti vidaus išteklius, mobilizuoti privataus kapitalo lėšas ir efektyviai panaudoti viešuosius finansus.
TVF ir PB metinių susitikimų kontekste taip pat numatytas finansų ministrės dalyvavimas „Financial Times“ ir Citi banko organizuojamo forumo „Pasaulio ekonomikos atgaivinimas – naujos rizikos, kliūtys ir galimybės“ panelinėje diskusijoje „Ar atėjo laikas politikos perkrovimui, kad būtų paskatintas atsparesnės pasaulio ekonomikos atsigavimas?“. Panelinės diskusijos metu Lietuvos finansų ministrė kartu su Prancūzijos centrinio banko vadovu François Villeroy de Galhau ir „Financial Times“ ekonomikos komentatoriumi Martin Wolf diskutuos apie politines priemones siekiant paskatinti spartesnį globalios ekonomikos atsigavimą ir aptars galimas rizikas, įskaitant infliaciją.
TVF ir PB metinių susitikimų metu vyks ir tradiciniai TVF ir PB Šiaurės ir Baltijos šalių grupės susitikimai, PB Valdytojų tarybos plenarinė sesija, TVF Tarptautinio pinigų ir finansų komiteto posėdis, PB Plėtros komiteto posėdis, TVF Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europos regiono šalių finansų ministrų ir centrinių bankų valdytojų susitikimas, Finansų ministrų koalicijos klimato veiklai 6-asis susitikimas bei kiti renginiai.
