Naujajame pasaulio ekonominių sąlygų įvertinime TVF pažymėjo, kad su dezinfliacija – infliacijos mažėjimo procesu – kovoja daugelis viso pasaulio šalių ir tai, be kita ko, lemia silpnas pasaulio ekonomikos augimas.
Jeigu pasaulio centriniai bankai negali sustabdyti šio proceso ir jeigu vis daugiau įmonių ir vartotojų mano, kad centriniai bankai negali to padaryti, jų šalių ekonomikoje gali įsisukti defliacijos spiralė. Tokiu atveju kainos paprastai ima smukti, o įmonės ir vartotojai atideda išlaidas ir investicijas, taigi ekonomikos plėtra įstringa.
TVF taip pat ragina vyriausybes imtis priemonių, įskaitant išlaidas ir reformas, kurios skatintų paklausą ir didintų infliacijos lūkesčius.
Esant tokioms aplinkybėms, „šalys negali sėdėti sudėjusios rankas“, įspėjo Fondas.
Ataskaitoje pažymima, kad defliacinis spaudimas daugelyje šalių kyla iš užsienio ir jį, be kita ko, skatina žaliavų ir pramonės gaminių kainų smukimas.
Pasak TVF, dėl mažos infliacijos centriniams bankams tenka imtis pinigų politikos priemonių paklausai skatinti, tačiau tai daryti jiems vis sudėtingiau, nes palūkanų normos daugelyje šalių jau yra labai žemos, o kai kurie centriniai bankai, pavyzdžiui, Europos Centrinis Bankas (ECB) ir Japonijos centrinis bankas, jau yra nustatę tam tikras neigiamas palūkanų normas.
„Galiausiai nesibaigianti dezinfliacija gali išprovokuoti brangiai atsieinančius defliacijos ciklus – o tokių esame matę Japonijoje, – kai silpna paklausa skatina defliaciją, o defliacija slopina paklausą. Dėl to padidėja skolų našta ir stringa ekonominis aktyvumas bei darbo vietų kūrimas“, – rašoma ataskaitoje.
Pasak Fondo, šiuo atžvilgiu, be kita ko, yra svarbūs vartotojų lūkesčiai – jeigu žmonės tikisi, kad infliacija mažės, ką bedarytų centriniai bankai, pinigų politikos efektyvumas dėl to dar sumažėja.
TVF jau pastebi tam tikrus šios problemos ženklus: pavyzdžiui, vis labiau paplinta nuomonė, kad išsivysčiusių šalių centriniams bankams yra likę nedaug pinigų politikos priemonių, kurias jie galėtų panaudoti kovai su dezinfliacija.
Prie defliacinio spaudimo, kurio centriniams bankams gali nepavykti įveikti, gali prisidėti ir „infliacijos sukrėtimai“, kaip antai, Didžiosios Britanijos priimtas sprendimas pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES), dėl kurio gali sulėtėti augimas ir investicijos.
Visgi Fondas yra nusiteikęs optimistiškai ir mano, kad centrinių bankų įgyvendinama politika „greičiausiai“ paskatins laipsnišką infliacijos atsigavimą.
TVF taip pat ragina vyriausybes imtis priemonių, įskaitant išlaidas ir reformas, kurios skatintų paklausą ir didintų infliacijos lūkesčius.
