Tarptautinės organizacijos raginimas imtis neatidėliotinų veiksmų aštrina politinę dilemą, kurią pastaraisiais metais tenka spręsti didžiosioms ekonomikoms, siekiančioms užkirsti kelią katastrofiškam planetos temperatūros didėjimui.
„Anglies dioksido mokesčiai yra galingiausios ir veiksmingiausios priemonės, tačiau tik tuo atveju, jei jos įgyvendinamos sąžiningai ir augimui palankiu būdu“, – tinklaraščio įraše teigė TVF tyrėjai.
Po įnirtingų protestų praėjusiais metais, Prancūzija sustabdė planus padidinti anglies dioksido mokesčius, viršijančius 50 JAV dolerių už toną.
Tuo tarpu JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasitraukė iš 2015 metų Paryžiaus susitarimo, o kai kurie Jungtinių Valstijų įstatymų leidėjai parengė „Žaliąjį naująjį susitarimą“, skirtą investavimui į taršos anglies dioksidu eliminavimą.
Ataskaita buvo paskelbta prieš kitą savaitę vyksiančius TVF ir Pasaulio banko metinius susitikimus, kuriuose tikimasi, jog naujoji TVF vadovė Kristalina Georgieva paragins valstybes nares imtis veiksmų.
Bendras požiūris
Taršos mokesčiai, kurie didina daug anglies dioksido išskiriančių sektorių išlaidas, įskaitant elektros, kelionių, gamybos, krovinių gabenimo ir maisto sektorius, yra efektyviausias būdas užkirsti kelią vidutinės temperatūros pasaulyje padidėjimui daugiau kaip 2 laipsniais pagal Celsijų virš ikipramoninio laikotarpio lygio – šis tikslas yra iškeltas Paryžiaus susitarime, teigiama TVF ketvirtadienį paskelbtame tyrime.
Nors dabartinis vidutinis pasaulinis mokestis yra 2 JAV doleriai už toną, tikėtina, kad didžiausios teršėjos iš didžiojo dvidešimtuko susitars dėl mokesčio padidinimo iki 75 JAV dolerių už toną iki 2030 metų.
Bendras požiūris neleistų šalims „zuikiams“ pasinaudoti kitų šalių vykdomomis reformomis ir leistų šalių pramonėms išlikti konkurencingoms, sakoma pranešime.
Visgi TVF tyrėjai pripažįsta, kad toks žingsnis gali lemti bauginančias ir nevienodas išlaidas.
Anglių kainos padidėtų daugiau nei trigubai. Elektros kaina išaugtų daugiau nei 30 proc. Kanadoje ir 70–90 proc. Australijoje. Remiantis ataskaita, benzino kainos daugumoje šalių pakiltų nuo 5 iki 15 procentų.
Visgi nauda aplinkai daugiau nei kompensuotų tokias sąnaudas – iki 2030 metų 75 JAV dolerių už toną mokestis užkirstų kelią 725 tūkst. priešlaikinių mirčių dėl oro taršos, daugiausia Kinijoje, teigiama ataskaitoje.
Ir vartotojai, ir įmonės, norinčios sumažinti sąnaudas, turės tiesioginę paskatą vengti išmetamųjų teršalų ir investuoti į švaresnę energiją.
Iš mokesčio surinktos pajamos galėtų būti panaudotos padaryti pokyčius politiškai priimtinais: būtų galima teikti tikslinę pagalbą skurdžiai gyvenantiems žmonėms bei pažeidžiamiems namų ūkiams bei paremti darbuotojų perkėlimo procesus ir padėti regionams, kuriuos labiausiai paveiks darbuotojų perkėlimas.
O sumažinti darbo užmokesčio ir pajamų mokesčiai kartu su nauda visuomenei galėtų padaryti perėjimą prie naujojo mokesčio politiškai patrauklesniu, sakoma TVF ataskaitoje.
