„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

TVF misijos Lietuvoje vadovas B.Gracia: „Sunku patikėti, kad prekybos tinklų mokestis nebūtų perkeltas ant vartotojų“

Savaitę Lietuvoje dirbusios Tarptautino valiutos fondo (TVF) misijos Lietuvoje vadovas Borja Gracia 15min pripažino turintis abejonių, ar po svarstymų Seime pavyks išlaikyti planuojamą biudžeto perteklių, tačiau jis sveikina vykstančias diskusijas dėl nekilnojamojo turto ir „taršos“ mokesčių. Prekybos tinklų mokestis, jo nuomone, greičiausiai bus permestas ant vartotojų pečių. Be to, misijos vadovas abejoja Vyriausybės planais gauti pajamų iš šešėlio mažinimo.
Borja Gracia
Borja Gracia / Arno Strumilos / 15min nuotr.

Išskirtiniame interviu 15min B.Gracia pripažino, kad Lietuvos stiprus eksporto augimas, net ir lėtėjant pasaulinei prekybai, yra malonus siurprizas. Tai nustebino TVF misijos Lietuvoje komandą.

– Kitą savaitę Seimas pradės svarstyti 2020 metų biudžetą. Kokios jūsų įžvalgos dėl kitų metų Lietuvos biudžeto? Europos Komisija šią savaitę (EK) išreiškė susirūpinimą dėl galimo nuokrypio nuo 2019 metų biudžeto tikslų ir rizikos, kad gali būti pakankamai didelis suplanuotų išlaidų nuokrypis.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Borja Gracia
Arno Strumilos / 15min nuotr./Borja Gracia

– Mes analizavome pirminį Vyriausybės pasiūlytą biudžetą, o svarstymo Seime metu gali atsitikti dar daug dalykų. Mūsų nuomone, pirminio biudžeto siūlymas yra tinkamas, atsižvelgiant į tai, kokia bus makroekonominė aplinka kitais metais.

Bet mes turime šiek tiek abejonių, ar šis tikslas bus pasiektas. Matome, kad šiais metais materializavosi spaudimas išlaidoms.

Be to, dėl biudžeto pajamų surinkimo esame mažiau optimistiškai nusiteikę negu Vyriausybė. Mes su EK sutinkame, kad potencialiai biudžetas gali būti mažesnis negu planuojamas.

Viskas priklausys nuo to, kokie pakeitimai biudžeto projekte bus padaryti. Ką mes dabar girdime – tai spaudimas didinti išlaidas pensijoms ir kitoms reikmėms, bet nepritarti pajamų surinkimo priemonėms.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vyriausybėje pristatytas kitų metų valstybės biudžeto projektas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vyriausybėje pristatytas kitų metų valstybės biudžeto projektas

Suprantame, kad Finansų ministerijai teks sunkus subalansavimo uždavinys. Bet manome, kad pirminis Vyriausybės tikslas yra adekvatus ir tikimės, kad realistinis biudžetas, panašus į dabar siūlomą, bus priimtas.

– Kokių abejonių kyla dėl pajamų surinkimo?

– Kaip suprantame, Seimas jau atmetė tam tikrus naujus mokestinius pakeitimus, susijusius su nekilnojamojo turto, automobilių mokesčiu. Mūsų požiūriu, pajamų surinkimo atžvilgiu šie siūlymai buvo gana kuklūs, bet jau buvo atmesti taisymui. Jei nauji mokesčiai bus nepriimti ar sumažinti, tai jau sumažins biudžete numatytas pajamas. Beje, nekilnojamojo turto ir aplinkosaugos srityse Lietuva yra daug mažiau apmokestinta negu kaimyninės šalys ar ES šalys.

Vida Press nuotr./Būstas
Vida Press nuotr./Būstas

Kitas mūsų susirūpinimas – Vyriausybės prognozės, kiek ji gaus papildomų pajamų mažindama šešėlinę ekonomiką ir pagerindama mokesčių surinkimą. Manome, kad tai per daug optimistiniai vertinimai. Tokių tikslų pasiekti leidžiantys komponentai nebuvo realizuoti 2019 metais. Todėl manome, kad jei tai neatsitiko šiemet, tai nepanašu, kad gali nutikti ir kitais metais.

– TVF jau seniai siūlo Lietuvai kurti platesnę biudžeto pajamų bazę ir efektyvesnę mokesčių sistemą, įvedant taršos ir visuotinį nekilnojamojo turto mokesčius. Šiuo metu būtent šie mokesčiai ir yra svarstomi. Kaip manote, kaip šie mokesčiai turėtų atrodyti ir kiek gyventojų paliesti?

– Aš į tai nesikoncentruočiau. Išmokome vieną pamoką iš skirtingų šalių patirčių įvedant naujus mokesčius – geriausiai veikia tos reformos, kurios sukurtos vietoje, o ne primestos iš šalies. Iš šalies primestos reformos nėra tvarios. Mes siūlome griaučius, o kiekviena šalis turi surasti sau tinkamiausią variantą. Manau, kad svarbiausia pradėti judėti tomis kryptimis.

Jei norite labai padidinti socialines išlaidas, tai, mūsų nuomone, dabartiniai siūlymai dėl papildomų pajamų gavimo iki šiol buvo kuklūs – jie daug pajamų neatneš

Svarbiausia pabrėžti, kad šitie mokesčiai turi būti įvesti Lietuvoje, bet nenorime nurodyti, kaip konkrečiai jie turi atrodyti. Mes sveikiname, kad šitoje srityje yra diskusija, tikimės, kad šitie mokesčiai bus įvesti. Kai pamatysime, kaip jie veikia, ateityje bus galima juos patobulinti.

Lietuvoje daug spaudimo socialinėms išlaidoms – pensijoms, vaikų pinigams ir kitoms programoms, bet nėra tokio didelio sutarimo, kaip tą finansuoti. Taigi ta įtampa – noras išleisti daugiau, bet nenoras daugiau mokesčių įvesti – ateina prie to taško, kad negali išleisti daugiau be naujų pajamų. Todėl Seimas ir Vyriausybė turi nuspręsti, kokio dydžio turi būti mokesčiai.

Jei norite labai padidinti socialines išlaidas, tai, mūsų nuomone, dabartiniai siūlymai dėl papildomų pajamų gavimo iki šiol buvo kuklūs – jie daug pajamų neatneš.

– Lietuviai labiausiai mėgsta du dalykus – nekilnojamąjį turtą ir automobilius, todėl noras apmokestinti šias dvi sritis kelia labai daug diskusijų visuomenėje. Kodėl, jūsų nuomone, šie mokesčiai būtini, turint omenyje, kad jie bus taikomi ir mažas pajamas gaunantiems gyventojams.

– Mokesčiai turi būti pritaikyti prie šalių realybės. Pavyzdžiui, Lietuvoje būsto nuosavybės rodiklis yra labai didelis – per 90 proc. gyventojų turi nuosavus būstus. Kitose šalyse jis labai mažas – pavyzdžiui, Vokietijoje. Taigi nekilnojamojo turto mokestis turi labai skirtingą įtaką Lietuvoje ir Vokietijoje. Tai turi būti svarstoma prieš priimant mokestį. Pavyzdžiui, kaip tai paveiks žmonių pajamas ir pan. Dėl to ir nesiūlome specifinio modelio.

Galiausiai visos pajamos turi iš kažkur ateiti. Jei neapmokestini nekilnojamojo turto, kas tada lieka? Didinti pridėtinės vertės mokestį? Tokiu atveju mokės visi, net ir neturtingi. Kiekviena šalis turi skirtingą socialinį vaizdą.

Mes suprantame, kad šie du mokesčiai Lietuvoje yra ypač jautrūs dėl priežasčių, kurias minėjote. Dėl to tikimės, kad bus priimtas kiek galima platesnis sutarimas dėl reformų šitose srityse. O jeigu platesnis sutarimas reiškia, kad reformos bus mažiau ambicingos, aš manau, kad tai vis tiek verta.

– Lietuva svarsto įvesti ir stambių prekybos tinklų mokestį, kuris Europoje sulaukė labai kontroversiškų vertinimų. Lenkija įsivedė šį mokestį, tačiau 2016 metais EK jį suspendavo. Šiuo metu Europos Sąjungos teisingumo teisme vyksta svarstymas dėl šio mokesčio teisėtumo. Tarptautiniai prekybos tinklai teigia, kad šis mokestis įmones diferencijuoja pagal dydį ir pažeidžia ES konkurencijos taisykles. Kokia jūsų nuomonė dėl šio mokesčio?

Arno Strumilos / 15min nuotr./Borja Gracia
Arno Strumilos / 15min nuotr./Borja Gracia

– Matau du aspektus. Pirma, ar tai legalus mokestis. Aš į tai nesigilinsiu, nes mes galiausiai sužinosime, ar jis legalus. Laikykime, kad jis legalus. Mes galvojame, kad diskusija dėl šio mokesčio per siaurai koncentravosi į tai, kad jis padidins biudžeto pajamų surinkimą. Žinoma, visi mokesčiai padidina pajamas, bet kiekvienas mokestis turi savo kainą.

Prekybos tinklų mokestis įvestas apyvartai, nepriklausomai nuo pelno. Taigi šitas mokestis bus sumokėtas nesvarbu, ar turi pelno, ar nuostolio. Dėl šios priežasties sunku tikėti, kad šitas mokestis nebus iš dalies ar net didžiąja dalimi perkeltas vartotojams.

– Su TVF misija Lietuvoje lankėtės prieš tris mėnesius, taip pat ir pernai. Kokių pokyčių matote nuo praėjusių metų?

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Tarptautinis valiutos fondas (TVF)
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Tarptautinis valiutos fondas (TVF)

– Mes buvome teigiamai nustebinti dėl jūsų ekonomikos augimo tempų – darbo rinkos, ypač eksporto plėtros. Dėl dinamikos vidinėje rinkoje labai nesistebime, nes darbo rinka buvo pakankamai stipri keletą pastarųjų metų, atlyginimai augo gana ryškiai, todėl gana smarkiai augo ir žmonių pajamos. Dėl šios priežasties ir tikėjomės pakankamai stipraus vartojimo, paskolų, butų pardavimo augimo.

Bet turint omenyje, kad išorinė aplinka susilpnėjo – ypač Vokietijos augimas, pasaulinė prekyba, mes taip pat tikėjomės ir Lietuvos eksporto augimo silpnėjimo. Tai neįvyko. Lietuvos eksportas pasirodė esantis stipresnis ir atsparesnis negu manėme, ypač transporto sektoriuje. Ir tai buvo teigiamas siurprizas.

Taigi Lietuva išlieka konkurencinga ir gali parduoti prekes užsienyje. Teigiamas dalykas, kad ir infliacija augo nuosekliai – tai reiškia, kad algų padidėjimas nebuvo suvalgytas didelės infliacijos, kas buvo nutikę anksčiau.

Paskutinis dalykas, ką pabrėžėme birželį, kai lankėmės Lietuvoje – pasaulio ekonomika lėtėja ir mes prognozuojame, kad augimas šiek tiek sumažės ir Lietuvoje. Bet pamatėme, kad jeigu ir įvyktų ateityje ekonominis nuosmukis, Lietuva daug geriau pasiruošusi tai pasitikti negu buvo 2006 metais prieš ankstesnę krizę: fiskalinė pozicija stipri, turite trejų metų biudžeto perteklių, skola mažėja.

Eksporto dėka ekonomika daug labiau konkurencinga negu buvo anksčiau. Įmonių finansinė padėtis geresnė negu 2006 metais, finansinė sistema daug mažiau priklausoma nuo motininių įmonių, tad finansavimo struktūra daug stabilesnė, labiau paremta gyventojų indėliais, o ne motininių užsienio bankų paskolomis.

Pixabay.com nuotr./Eksportas
Pixabay.com nuotr./Eksportas

Yra daug dalykų, dėl kurių Lietuva susidurs su galimu nuosmukiu daug stipresnėje pozicijoje negu 2006 metais ir manau, tai yra puikus pasiekimas. 2007-11 metų prisitaikymas prie krizės buvo labai sunkus, kai kurios priemonės buvo labai skaudžios socialine prasme dėl atlyginimų, pensijų sumažėjimo, bet šie labai sunkūs sprendimai buvo priimti ir atnešė rezultatą. Ir tai labai svarbu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų