TVF: nesiėmus reformų, Persijos įlankos valstybių turtas gali būti išeikvotas iki 2034 m.

„Esant dabartinei fiskalinei politikai, regiono finansinis turtas gali būti išeikvotas iki 2034 metų“, – teigė TVF savo tyrime dėl naftos ir fiskalinio tvarumo ateities regione.

Persijos įlankos valstybės, kurios yra smarkiai priklausomos nuo dešimtmečius turtus krovusio „juodojo aukso“, neturi kito pasirinkimo, kaip tik paspartinti ir išplėsti ekonomines reformas, kad netaptų grynosiomis skolininkėmis, pažymėjo TVF.

Persijos įlankos arabų valstybių bendradarbiavimo taryba (GCC), vienijanti Bahreiną, Kuveitą, Omaną, Katarą, Saudo Arabiją ir Jungtinius Arabų Emyratus, turi penktadalį pasaulio naftos atsargų, o pajamos iš naftos sudaro šių valstybių 70–90 proc. viešųjų pajamų.

Per beveik du dešimtmečius iki 2014 metų šešios valstybės iš naftos sukaupė apie 2,5 trln. JAV dolerių atsargų, kurios daugiausia investuojamos užsienyje per valstybinius turto fondus.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Persijos įlankos pakrantė

Visgi 2014 metų viduryje įvykusi naftos kainų krizė nusmukdė GCC šalių finansus, smarkiai sumažindama jų pajamas ir priversdama skolintis bei naudoti sukauptas lėšas kompensuoti nuolatinį biudžeto deficitą.

Dėl to GCC bendrasis vidaus produktas (BVP) smuko, o TVF skaičiuoja, kad pernai šalių ekonomika ūgtelėjo vos 0,7 proc., palyginti su ir taip menku 2 proc. augimu 2018 metais. Šis rodiklis smarkiai atsilieka nuo 4 proc. augimo, buvusio iki naftos kainų smukimo.

Pasaulinė energetikos rinka išgyvena esminius pokyčius, nes naujos technologijos įgauna populiarumą, o nerimas dėl klimato kaitos verčia rinktis atsinaujinančius energijos šaltinius, pažymėjo TVF.

„Ši perspektyva reiškia reikšmingą fiskalinio tvarumo iššūkį GCC regionui“, kuris turi prisitaikyti prie ilgalaikio mažos paklausos ir žemų kainų derinio, teigė pasaulinis skolintojas.

Geri laikai baigėsi

TVF nurodė, kad augusių naftos kainų lemtų didelių išlaidų 2007–2014 metais palikimas, prie kurio prisidėjo staigus pajamų iš angliavandenilių nuosmukis, susilpnino fiskalinę padėtį regione.

Remiantis TVF skaičiavimais, susidaręs deficitas 2014–2018 metais sumažino grynąsias regiono atsargas maždaug 300 mlrd. JAV dolerių iki 2 trln. JAV dolerių. Manoma, kad šiuo metu padėtis yra dar blogesnė.

GCC vyriausybių skola išaugo nuo maždaug 100 mlrd. JAV dolerių 2014 metais iki beveik 400 mlrd. JAV dolerių 2018 metais.

Dėl šios priežasties grynasis finansinis turtas gali pasiekti neigiamą zoną iki 2034 metų ar net greičiau, o regionas gali tapti grynuoju skolininku, sakoma pranešime.

Daugelis GCC valstybių narių ėmėsi ekonomikos įvairinimo reformų ir programų, apimančių subsidijų mažinimą, elektros energijos kainų kėlimą ir netgi pridėtinės vertės mokesčio bei kitų mokesčių rūšių įvedimą.

„Vykdomos reformos skatina GCC regioną judėti teisinga linkme, tačiau šias reformas reikia paspartinti“, – teigė TVF.

Visgi TVF įspėjo, kad spartaus ekonomikos diversifikavimo nepakaks ir kad vyriausybės kartu turėtų mažinti savo išlaidas bei įvesti plataus masto mokesčius.

GCC šalys taip pat privalo racionaliai planuoti išlaidas, reformuoti didelius valstybės tarnybos sektorius ir mažinti viešojo sektoriaus atlyginimus, kurie pagal tarptautinius standartus laikomi aukštais.

Daugelis Persijos įlankos valstybių mano, kad šios priemonės yra labai jautrios ir kelia politinę riziką dėl galimo neigiamo poveikio gyventojams, pripratusiems prie subsidijų ir mažų mokesčių.

Siūlomos priemonės „turėtų daugybę socialinių ir ekonominių padarinių, turinčių įtakos užimtumui, namų ūkių pajamoms, verslo pasitikėjimui ir investicijoms“, pripažino TVF.