TVF padidino pasaulinio ekonomikos augimo prognozę 2023 metams iki 2,9 proc.

Pasaulio ekonomikos augimas šiais metais turėtų būti didesnis nei tikėtasi anksčiau, pirmadienį pranešė Tarptautinis valiutos fondas (TVF), padidindamas savo prognozę duomenų apie stebėtinai didelį vartojimą ir investicijas pagrindu bei atsižvelgdama į tai, kad Kinijos sprendimas atšaukti griežtus pandeminius apribojimus greičiausiai taps dar vienu postūmiu pasaulio ekonomikai vystytis.
Eurai
Eurai / 123RF.com nuotr.

Pernai pasaulinį augimą stabdė Rusijos invazijos į Ukrainą padariniai, ekonomikos nuosmukis ir pastangos pažaboti didėjančias pragyvenimo išlaidas.

Atsižvelgdamas į tai, TVF skaičiuoja, jog pasaulio ekonomika šiais metais augs 2,9 proc., sulėtėdama nuo 2022 metais fiksuotų rodiklių iki tempo, kuris pagal istorinius standartus tebebus laikomas silpnu.

Visgi TVF naujausioje pasaulio ekonomikos perspektyvų apžvalgoje „World Economic Outlook“ pastebima, jog „nepageidaujamos rizikos susilpnėjo“, palyginti su padėtimi, buvusia skelbiant prognozes spalio mėnesį.

„Ateinantys metai vis tiek bus sudėtingi, <...> bet jie gali tapti lūžio tašku, augimui atsispyrus nuo dugno ir sumažėjus infliacijai“, – žurnalistams sakė TVF vyriausiasis ekonomistas Pierre'as-Olivier'as Gourinchas.

Visų pirma, TVF manymu, Vokietija ir Italija šiemet išvengs nuosmukio, atsisakant ankstesnių prognozių, nes Europos augimas pasirodė esąs „atsparesnis nei tikėtasi“, nepaisant karo Ukrainoje sukeltų sukrėtimų.

Be to, organizacija nemano, jog pasaulinis bendrasis vidaus produktas (BVP) trauksis, o P.O.Gourinchas pažymėjo, kad pasaulio ekonomika yra „toli nuo bet kokio pasaulinio nuosmukio žymens“.

Ir nors šį kartą prognozės nepablogintos, visgi norint pasiekti tvarų atsigavimą, ekonomisto manymu, privalu įveikti iškylančius iššūkius.

Stebinantis atsparumas

Skaičiuojama, kad daugumos išsivysčiusių šalių ekonomika šiais metais sulėtės, tačiau daugelis šalių pademonstravo stebėtiną atsparumą.

„2023 metų mažo augimo prognozė atspindi centrinių bankų palūkanų normų didinimus, vykdomus siekiant kovoti su infliacija, ypač išsivysčiusiose ekonomikose, ir karą Ukrainoje“, – nurodė TVF.

Tačiau nors prognozuojama, kad JAV augimas 2023 metais sulėtės iki 1,4 proc., o euro zonos augimas sumenks iki 0,7 proc., abu skaičiai atspindi spalio mėnesio po peržvalgos patikslintas prognozes.

„Ekonomikos augimas trečiąjį praėjusių metų ketvirtį pasirodė stebėtinai atsparus, nes išliko stipri darbo rinka, didelis namų ūkių vartojimas ir verslo investicijos“, – pažymėjo P.O.Gourinchas.

Šalys taip pat geriau nei tikėtasi prisitaikė prie energetikos krizės Europoje, pridūrė ekonomistas, o regione vyravo žemesnės nei tikėtasi dujų kainos. Be to, sukauptos dujų atsargos reiškia, kad šią žiemą jų stygius yra mažai tikėtinas.

Infliacija demonstruoja silpnėjimo ženklus visame pasaulyje, o Kinijos atsivėrimas žada greitą šalies ekonominės veiklos atsigavimą.

Antrai pagal dydį pasaulio ekonomikai anksčiau tekdavo iki 40 proc. pasaulinio augimo, yra teigusi TVF vadovė Kristalina Georgieva.

Šiais metais Kinijos augimas gali siekti 5,2 proc., arba 0,8 procentinio punkto daugiau, nei tikėtasi anksčiau, dėl „sparčiai atsigaunančio mobilumo“, kai gruodį šalis netikėtai atsisakė griežtos nulinio COVID politikos.

Visgi Jungtinės Karalystės augimo prognozė gerokai sumažintos – šiais metais šalies ekonomika, skaičiuojama, trauksis 0,6 proc., veikiama aukštų energijos kainų, varžančių namų ūkius ir įmones, o griežtesnei pinigų politikai slegiant ekonominę veiklą.

„Kova dar nelaimėta“

Nepaisant pagerėjusių perspektyvų, TVF perspėjo apie daugybę gresiančių pavojų.

Karo eskalavimas Ukrainoje gali turėti įtakos maisto ir energijos kainoms, o Kinijos atsigavimas gali sustoti dėl gilėjančios nekilnojamojo turto krizės ar rimtų COVID-19 protrūkių, esant žemam gyventojų imuniteto lygiui ir nepakankamiems ligoninių pajėgumams.

Išliekanti infliacija taip pat gali paskatinti centrinius bankus toliau laikytis griežtos linijos, o verslo veiklą stabdys didėjantys skolinimosi kaštai.

„Kova su infliacija dar nelaimėta“, – pažymėjo P.O.Gourinchas.

Bendra infliacija galėjo būti pasiekusi aukščiausią tašką, tačiau „pagrindinė infliacija, neįtraukiant nepastovių maisto ir energijos komponentų, daugumoje ekonomikų tebėra gerokai didesnė už priešpandeminį lygį“.

Net jeigu griežtesnė pinigų politika pradeda vėsinti paklausą ir mažinti infliaciją, TVF perspėjo, kad „visas sugriežtintos pinigų politikos poveikis greičiausiai nebus pasiektas iki 2024 metų“.

Žinoma, gali susiklostyti netikėtų palankių aplinkybių, pavyzdžiui, jei vartojimas išliks stabilus arba infliacija sumažės nesukeldama nedarbo augimo.

Visgi P.O.Gourinchas perspėjo, kad „dar per anksti skirti per daug svarbos tokiam teigiamam scenarijui“, kuriame kainų augimas vėstų savaime.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų