Vienas iš fondo aukščiausio rango atstovų, viešėjusių Lietuvoje, Tao Zhangas taip pat pabrėžia, kad nors finansinės inovacijos siūlo daug galimybių, tai yra „neištirti vandenys“, ir grėsmėms suvaldyti reikalingas glaudesnis tarptautinis bendradarbiavimas.
„Lietuva yra naujų technologijų, įskaitant ir fintech, priešakyje, jos suteikia galimybių verslumui ir turimiems talentams. Tačiau reikia daryti daugiau. Mokymai, švietimas šia kryptimi yra labai pageidaujami, tai reiškia didesnes socialines investicijas šiose srityse. Tai didins produktyvumą ir leis jūsų šaliai tapti dar konkurencingesne pritraukti naujų talentų“, – Vilniuje surengtame tarpinstituciniame fintech seminare kalbėjo T.Zhangas.
Jis teigiamai įvertino Lietuvos lyderystę finansinių inovacijų sektoriuje, nors ir pabrėžė, kad neužtenka vienos šalies pastangų suvaldant fintech teikiamas naudas ir rizikas.
„Kai kurios šalys Europoje iki šiol skatino finansines inovacijas ir nagrinėjo reguliacines priemones. Lietuva yra aiškus tokių pastangų pavyzdys (...) Šalies valdžia ir atsakingos institucijos žengia teisinga kryptimi“, – sakė jis.
T.Zhangas teigė, kad tarptautiniu mastu tebėra daug neatsakytų klausimų dėl fintech, o tarp rizikų, kurias būtina užkardyti, minėjo pinigų plovimą, terorizmo finansavimą, kibernetinį saugumą.
„Išeiname į netyrinėtus vandenis. (...) Mes nepamirštame kainų ir rizikos (...) Turime spragų teisiniu požiūriu, taip pat skirtumų dėl duomenų valdymo, o juk žinome, kad duomenys yra varomoji fintech paslaugų jėga. (...) Neturime koordinuotos schemos pinigų plovimo prevencijai, kibernetiniams saugumui, nelegalių finansinių perlaidų užkardymui – visa tai nuolat yra šiandienos finansų reguliuotojų akiratyje“, – aiškino T. Zhangas.
„Technologijos nepripažįsta sienų. Lygiai taip pat jų nepaiso ir nusikalstamumas. Tad būtinas aktyvesnis tarptautinis bendradarbiavimas kibernetinio saugumo ir pinigų plovimo prevencijos klausimais (...) Taip pat turime išvengti susiskaldymo, fragmentacijos, kuri ištinka šalims besivystant pavieniui“, – pridūrė jis.
Pernai rudenį Indonezijos Balio saloje TVF ir Pasaulio bankas paskelbė fintech gaires (angl. The Bali Fintech Agenda), kuriose politikos formuotojams ir tarptautinei bendruomenei pateikiami svarbūs principai, kuriais siūloma grįsti požiūrį į fintech ir šios srities reglamentavimą. Gairėse, remdamiesi skirtingų šalių, įskaitant ir Lietuvos, patirtimi, ekspertai suformavo dvylika bendrųjų principų ir rekomendacijų, kaip skatinti fintech plėtrą ir užkardyti galimas grėsmes.
Lietuvos bankas nurodo, kad Lietuva yra viena pirmųjų valstybių pasaulyje, jau taikanti TVF ir Pasaulio banko ekspertų parengtas gerosios praktikos gaires.
Centrinis bankas pabrėžia, kad, vertindamas finansines inovacijas kaip didelę pridėtinę vertę kuriančią sritį, taiko nemažai priemonių, prisidedančių prie fintech sektoriaus plėtros. Daug dėmesio skiriama su finansinėmis inovacijomis susijusių rizikų mažinimui, visų pirma stiprinant pinigų plovimo prevencijos veiksmingumą.
Lietuvos banko teigimu, fintech rinka Lietuvoje sparčiai plečiasi – numatoma, kad šiemet į ją gali ateiti apie 100 naujų įmonių. Išduota jau beveik 120 licencijų (elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų, sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo platformų operatorių, specializuotų bankų).
Vilniuje pirmadienį surengtame tarpinstituciniame seminare fintech tema dalyvavo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, finansų ministras Vilius Šapoka, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius ir kiti. Toks seminaras rengiamas pirmą kartą.
