TVF sumažino euro zonos augimo prognozę 2022 metams iki 2,8 proc., palyginti su sausį skelbta 3,9 proc. prognoze, ir mano, kad didžiausiai regiono ekonomikai Vokietijai teks smarkus smūgis.
„Pagrindinis aspektas, kuriuo karas Ukrainoje ir sankcijos Rusijai veikia euro zonos ekonomiką, tai augančios pasaulinės energijos kainos ir energetinio saugumo klausimas“, – teigiama TVF pasaulio ekonomikos apžvalgos ataskaitoje „World Economic Outlook“.
Kai kurioms šalims, pavyzdžiui, Italijai ir Vokietijai, karas kenkia labiau nei kitoms Europos valstybėms, nes tokiose šalyse yrai „palyginti dideli gamybos sektoriai, o jos yra labiau priklausomos nuo energijos importo iš Rusijos“, nurodė TVF.
Skaičiuojama, kad šiais metais Vokietijos ekonomika augs 2,1 proc., palyginti su ankstesne 3,8 proc. prognoze.
Italijos augimas taip pat sulėtės iki 2,3 proc., palyginti su anksčiau prognozuotais 3,8 procento.
Maskvai vasario mėnesį įsiveržus į Ukrainą, Vakarų valstybės, įskaitant euro zonos šalis, įvedė sankcijas Rusijos finansų sistemai, aviacijos sektoriui ir kitoms pagrindinėms ekonomikos dalims.
Praėjus beveik dviem mėnesiams, kainos toliau kyla.
Kovo mėnesį pasiekusios istorines aukštumas, naftos kainos išlieka aukščiau 100 JAV dolerių už barelį lygyje, o dujų, kviečių, aliuminio, nikelio ir kitų žaliavų kainos taip pat šoktelėjo.
Dėl to vartotojų kainų infliacija euro zonoje pasiekė rekordinius 7,5 procento.
TVF vyriausiasis ekonomistas Pierre'as-Olivier'as Gourinchas pažymėjo, kad prognozės numato euro zonos ekonomikos sulėtėjimą, bet ne recesiją.
Pagrindinis pavojus perspektyvoms yra sankcijų eskalavimas, ypač Rusijos dujų embargas, kuris lemtų „gana smarkų“ ekonomikos sulėtėjimą tokiose šalyse kaip Vokietija, kurios labiausiai priklauso nuo šio importo, naujienų agentūrai AFP teigė P.-O.Gourinchas.
Dėl to „euro zonos ekonomikos prognozės būtų gana reikšmingai sumažintos“.
Jei vidaus vartojimas ir pasitikėjimas sumažės, tai taip pat gali sulėtinti augimą, o Europos Centrinis Bankas (ECB) atsidurtų „keblioje padėtyje“.
Praėjusį mėnesį ECB taip pat sumažino savo skelbiamą euro zonos augimo prognozę ir perspėjo, kad infliacija euro zonoje augs. Visgi bankas vis dar nepasekė JAV Federalinio rezervo sistemos (FRS) pavyzdžiu ir nepadidino palūkanų normų, kad sutramdytų kainas.
P.-O.Gourinchas pažymėjo: „Kol kas, atsižvelgiant į sulėtėjimą ir tai, kad infliacija koncentruojasi tam tikruose sektoriuose <...> nėra būtinybės labai greitai pradėti griežtinti pinigų politikos“.
Karas Ukrainoje prasidėjo tuo metu, kai euro zonos ekonomika atsigaudinėjo nuo 2020 metais prasidėjusios COVID-19 pandemijos.
TVF praėjusį spalį prognozavo, kad euro zonos augimas 2022 metais sieks 4,3 proc., tačiau sausio mėnesį dėl pasaulinės tiekimo grandinių krizės ir koronaviruso omikron varianto atsiradimo sumažino šią prognozę.
Naujausioje TVF ataskaitoje euro zonos augimo perspektyva 2023 metams sumažinta nuo 2,5 iki 2,3 procento.
Visgi fondas šiek tiek padidino savo prognozę kitiems metams Vokietijai – iki 2,7 procento. Tuo pat metu TVF skaičiuoja, kad Italijos augimas toliau lėtės – iki 1,7 procento.
