TVF įspėjo, kad karas gali sukelti ir platesnių pasekmių, įskaitant grėsmę pasaulinei maisto saugai dėl kylančių kainų ir trukdymo sėti javus, ypač kviečius.
Jei padariniai būtų minimalūs – tai yra, jei „karas būtų greitai išspręstas“ – šalies „gamybos apimtis šiais metais sumažėtų 10 proc.“, sakoma TVF analizėje.
Tačiau joje įspėjama dėl „didžiulės nežinios“ ir sakoma, kad jei konfliktas užsitęs, padėtis blogės.
Remdamasis konfliktų Irake, Libane, Sirijoje ir Jemene duomenimis, TVF nurodė, kad „metinis gamybos apimties susitraukimas galiausiai galėtų būti daug didesnis, maždaug 25–35 procentų“.
2021 metais, kai grūdų derlius buvo rekordinis, o vartotojų išlaidos – didelės, Ukrainos ekonomika augo 3,2 procento.
Tačiau Rusijai vasario 24 dieną pradėjus invaziją, „ekonomika Ukrainoje dramatiškai pasikeitė“, sakė Vladyslavas Raškovanas, TVF vykdomojo direktoriaus Ukrainai pavaduotojas.
„Iki kovo 6-osios Rusijos kariai visiškai ar iš dalies sunaikino 202 mokyklas, 34 ligonines, daugiau kaip 1,5 tūkst. gyvenamųjų namų, įskaitant daugiabučius, dešimtis kilometrų kelių ir nesuskaičiuojamą daugybę itin svarbios infrastruktūros objektų keliuose Ukrainos miestuose“, – sakoma šio pareigūno pareiškime.
Šalyje dėl „didžiulio sugriovimo“ taip pat uždaryta uostų ir oro uostų, sakė jis.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas ekonomikos klausimais Olehas Ustenka praėjusią savaitę apskaičiavo, kad jau padaryta žalos už 100 mlrd. dolerių (91,2 mlrd. eurų).
„Badas Afrikoje“
Nepaisant didžiulės žalos, vyriausybė ir šalis toliau funkcionuoja.
„Bankai dirba, net savaitgaliais“, – sakoma V.Raškovano kovo 9 dienos pareiškime.
Kovo 1-ąją šalis turėjo 27,5 mlrd. dolerių (25 mlrd. eurų) užsienio atsargų ir to „pakanka, kad Ukraina vykdytų savo įsipareigojimus“, sakė jis.
TVF, kuris praėjusią savaitę patvirtino 1,4 mlrd. dolerių (1,28 mlrd. eurų) skubios pagalbos programą šiai šaliai, sakė, kad dėl didelių atsargų ir reikšmingos finansinės pagalbos „skolos tvarumui neatrodo iškilęs pavojus“ trumpuoju periodu, nors nežinios „labai daug“.
Be žmogiškųjų ir ekonominių nuostolių Ukrainoje, TVF taip pat kalbėjo apie galimą šio karo poveikį pasaulio ekonomikai.
Prasidėjus karui, smarkiai išaugo energijos ir žemės ūkio produkcijos kainos. TVF įspėjo, kad padėtis gali blogėti ir kurstyti infliaciją.
„Trikdžiai žemės ūkiui pavasario sezonu taip pat galėtų sumažinti eksportą ir augimą, sukelti pavojų maisto saugumui“, – sakoma ataskaitoje.
Ukraina ir Rusija, laikomos „Europos aruodu“, yra tarp didžiausių kviečių eksportuotojų pasaulyje. Dauguma Ukrainos kviečių eksportuojama vasarą ir rudenį.
Iš pradžių bus paveiktos kainos, o jos savo ruožtu didins kito maisto, tokio kaip kukurūzai, kainas, sako TVF.
Tačiau jei konfliktas užsitęs ir ūkininkai negalės sėti, tiekimas gali labai nukentėti.
„Karas Ukrainoje reiškia badą Afrikoje“, – sekmadienį televizijai CBS sakė TVF vadovė Kristalina Georgijeva.
Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programa penktadienio ataskaitoje įspėjo, kad „eksporto sutrikimai Juodosios jūros [regione] iškart paveikia tokias šalis kaip Egiptas, kuris yra labai priklausomas nuo grūdų importo iš Rusijos ir Ukrainos“.
Bus paveiktos daug grūdų importuojančios šalys, įskaitant tokius „bado karštuosius taškus kaip Afganistanas, Etiopija, Sirija ir Jemenas“.