Be humanitarinės tragedijos ir ekonominių krizių, karas lėmė tarptautinės sistemos aižėjimą tuo metu, kai pasaulinis bendradarbiavimas yra vienintelis sprendimas, pridūrė ji.
Karas smogė pasauliui tuo metu, kai jis mėgino atsigauti nuo tebesitęsiančio COVID-19 pandemijos poveikio, o dėl to paspartėjo infliacija, kuri kelia pavojų pastarųjų dvejų metų pasiekimams.
„Paprasčiau tariant: mes susiduriame su krize po krizės“, – pareiškė K.Georgieva kalboje, pasakytoje artėjant pavasariniams TVF ir Pasaulio banko posėdžiams.
„Ekonominės karo pasekmės išplito greitai ir toli – į kaimynes šalis ir už jų ribų, o labiausiai paveikė pažeidžiamiausius pasaulio žmones“, – pridūrė ji.
Namų ūkiai jau buvo susidūrę su aukštesnėmis energijos ir maisto kainomis, o „karas tai dar labiau pablogino“.
Antradienį TVF turėtų paskelbti atnaujintas ekonomikos prognozes, kurios, pasak K.Georgievos, dar labiau sumažins pasaulio augimo įvertį, kuris sausį jau buvo sumažintas iki 4,4 procento.
„Nuo to laiko perspektyvos labai pablogėjo, daugiausia dėl karo ir jo padarinių“, – pažymėjo K.Georgieva.
Prognozuojama, kad 143 šalių ekonomikos prognozės bus sumažintos.
Nors dauguma šalių pasieks teigiamą augimą, ateitis yra „nepaprastai neapibrėžta“, teigė pareigūnė, perspėdama apie gilų atotrūkį tarp turtingų ir neturtingų šalių.
Akivaizdus ir esamas pavojus
Po dešimtmetį trukusios žemos infliacijos kainos visame pasaulyje šoktelėjo dėl didelės prekių paklausos, kuri viršijo pasiūlą, ekonomikai ėmus normalizuotis, tačiau vasario pabaigoje Rusijos invazija į Ukrainą ir Maskvai įvestos sankcijos smarkiai padidino degalų ir maisto kainas.
Ukraina ir Rusija yra pagrindinės grūdų tiekėjos, o Rusija taip pat yra pagrindinis energijos šaltinis Europai.
„Pagrindinė priežastis to, su kuo šiandien susiduriame, yra karas ir būtent karas turi baigtis“, – ragino K.Georgieva diskusijoje po savo kalbos, pasakytos Carnegie (Karnegio) fonde už tarptautinę taiką.
Infliacija, kuri Jungtinėse Valstijose pasiekė aukščiausią lygį per keturis dešimtmečius, „tapo akivaizdžiu ir esamu pavojumi“, sakė K.Georgieva ir pažymėjo, kad ši tendencija greičiausiai tęsis ilgiau nei tikėtasi.
„Tai didžiulė nesėkmė pasauliniam atsigavimui“, – pridūrė ji.
Tai taip pat apsunkina pinigų politikos formuotojų užduotį: didieji centriniai bankai didina palūkanų normas, kad apribotų kainas, tačiau tai padidina besiformuojančių rinkų ir besivystančių šalių, kurios susiduria su didele skolų našta, skolinimosi išlaidas.
Fragmentacija
Karo ir pandemijos pabaiga yra pagrindiniai prioritetai, tačiau tai galima išspręsti tik bendradarbiaujant tarptautiniu mastu, kalbėjo K.Georgieva, perspėjusi dėl didėjančio „pasaulio ekonomikos susiskaldymo į geopolitinius blokus“.
TVF vadovė, užaugusi Šaltojo karo laikų Bulgarijoje, apgailestavo: „Niekada nemaniau, kad išgyvensiu dar vieną karą Europoje, tokio masto, kokio masto tragedija vyksta Ukrainoje“.
Ji pažymėjo, kad Šaltojo karo pabaiga pradėjo „naują sparčiai augančios gerovės erą <...> dėl integruotos pasaulinės ekonomikos“.
Šios sistemos lūžiai pablogina gebėjimą spręsti dabartines krizes ir ateities iššūkius, bet taip pat gali sukelti „tektoninį poslinkį“, kuris pakeistų pasaulines tiekimo grandines.
„Neįmanoma pervertinti grėsmės mūsų kolektyvinei gerovei, kylančios dėl pasaulinio bendradarbiavimo žlugimo“, – pridūrė pareigūnė.
