„Kai kurie atlieka tyrimus, kai kurie atlieka bandymus, o kai kurie jau platina CBDC tarp žmonių“, – pareiškė ji per renginį „The Future of Money“, kurį organizavo Atlanto taryba.
Bahamų salose vietos skaitmeninė valiuta, pavadinta smėlio doleriu, apyvartoje yra jau ilgiau kaip metus.
Kinijoje toliau vystomas skaitmeninio juanio (e-CNY) projektas: jau yra daugiau kaip 100 mln. individualių naudotojų, o operacijų apimtis siekia milijardus juanių.
JAV federalinio rezervo sistema (FRS) praėjusį mėnesį paskelbė ataskaitą, kurioje pažymėjo, kad „CBDC gali iš esmės pakeisti JAV finansų sistemos struktūrą“.
„Kaip ir buvo galima tikėtis, TVF aktyviai dirba šiuo klausimu, be kita ko, teikdamas techninę pagalbą daugeliui narių“, – pažymėjo K.Georgieva.
Vertindamas patirtį, kurią įgijo centriniai bankai, pirmieji pradėję vystyti CBDC projektus, TVF išskiria tris bendras pamokas, kurios gali būti naudingos kitoms šalims.
Visų pirma, nėra jokio universalaus CBDC scenarijaus, nes kiekvienos valstybės ekonomika yra unikali. Taigi, centriniai bankai turi su CBDC susijusius planus pritaikyti prie konkrečių aplinkybių ir poreikių, pareiškė K.Georgieva.
Antra, kuriant CBDC, labai svarbūs finansinio stabilumo ir konfidencialumo sumetimai.
O trečia, „tai – pusiausvyra. CBDC įdiegimas – tai pusiausvyros tarp projektų vystymo ir politikos paieška“, mano TVF vadovė.
Siekiant teisingai vystyti projektus, anot jos, reikia laiko ir išteklių, taip pat nuolatinio mokymosi remiantis patirtimi, įskaitant šalių keitimąsi patirtimi. Daugeliu atvejų, pasak K.Georgievos, „reikės glaudžios partnerystės su privačiuoju sektoriumi, kad CBDC platinimas būtų sėkmingas, būtų sėkmingai kuriamos elektroninės piniginės, ir plečiamos technologijų ribos“.
Taip pat itin svarbūs politiniai aspektai, įskaitant naujų taisyklių, reguliavimo ir precedentinės teisės rengimą, pridūrė ji.