Per pastaruosius penkerius metus šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 45 proc., o šiemet, kaip prognozuojama, smuks dar 15 proc., pareiškė Alejandro Werneris, šį nuosmukį pavadinęs vienu didžiausių per pastarąją pusę amžiaus.
„Tai viena didžiausių ekonomikos krizių, kurias esame matę šiuolaikinės ekonomikos istorijoje“, – pareiškė jis.
Šalyje taip pat siaučia hiperinfliacija, pažymėjo A. Werneris ir pridūrė, kad kainos Venesueloje šiemet, kaip prognozuojama, pakils 13 tūkst. procentų.
Per paskutinius 18 mėnesių „juodojo aukso“ gavyba naftos turtingoje šalyje sumažėjo perpus, tačiau tai yra tik viena iš didžiausių lėšų stokojančio ūkio problemų, pareiškė pareigūnas.
Bene didžiausią rūpestį kelia tai, kad šalies gyventojams trūksta pagrindinių maisto produktų ir vaistų.
Tarptautinės migracijos organizacijos duomenimis, per pastaruosius dvejus metus iš Venesuelos išvyko beveik milijonas gyventojų. Daugelis vyksta į Braziliją, Kolumbiją ir Panamą. Nemažai venesueliečių taip pat emigruoja į tolimesnes šalis.
Vašingtonas Venesuelos pareigūnams ir įmonėms yra nustatęs griežtas finansines sankcijas, dėl kurių jos negali per JAV rinkas pasiskolinti lėšų iš tarptautinių kreditorių. Tai dar paspartino kadaise klestėjusios Lotynų Amerikos šalies ekonomikos griūtį.
O Europos Sąjunga (ES) ir Šveicarija dėl žmogaus teisių pažeidimų yra įšaldžiusios aukšto rango Venesuelos pareigūnų turtą.