Bankrotų situaciją Lietuvoje ekspertai vadina apgaulinga ramybe. Nors visą pasaulį, taip pat ir Lietuvos verslą, krečia pandemijos sukelti iššūkiai, mūsų šalyje šiais metais bankrotų sumažėjo perpus.
Bendrovių „Creditinfo Lietuva“ ir „Gabus Legal“ atlikta analizė parodė, kad šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje užfiksuoti 495 bankroto atvejai – tai 42 procentais mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai (buvo 859). Lapkričio mėnesį bankrotų buvo užfiksuota net 50,2 proc. mažiau nei pernai: šiemet sausio-lapkričio mėnesiais užregistruoti 662 atvejai, pernai – 1340. Advokatas Aurimas Gasiūnas pastebi, kad bankrotų skaičius Lietuvoje kasmet mažėjo nuo 2017 metų: 2017 m. – 2979, 2018 m. – 2091, 2019 m. – 1608.
„Tačiau šiais metais bankrotų skaičiaus mažėjimas nėra tipinis, jam tiesioginės įtakos turėjo pandemija ir kovai su jos pasekmėmis skirtos priemonės“, – aiškina advokatas.
Po padidinamuoju stiklu – viešojo maitinimo, statybų ir transporto sektoriai
Vis dėlto kredito biuro ekspertai prognozuoja, kad situacija jau netrukus pasikeis iš esmės. „Prognozuojame, kad jau artimiausiais mėnesiais su uždelstu efektu nemokių įmonių skaičius pradės sparčiai augti – tikėtina, kad kiekviena verslo įmonė susidurs su nemokiais klientais ar verslo partneriais“, – sako A.Kačinskas, „Creditinfo Lietuva“ generalinis direktorius. – Valstybės skirti 342 mln. Eur paramos nuo pandemijos nukentėjusioms įmonėms, valstybės institucijų atlaidumas vertinant mokestinius vėlavimus, atleidimas nuo delspinigių ir išieškojimo procedūrų pristabdymas galėjo sukurti iliuziją, kad verslo įmonių ekonominė būklė yra gerėjanti.“
Kredito biuro atlikta analizė rodo, kad yra priešingai. „Creditinfo Lietuva“ analizės duomenimis, šiemet sausį-rugsėjį bankrutavusių įmonių pasiskirstymas pagal sektorius atrodo taip: prekyba – 23,4 proc., statyba – 20,1 proc., paslaugos – 15,4 proc., apdirbamoji pramonė – 11,9 proc., transportas – 9,7 proc., viešbučiai ir restoranai – 9 proc. Kitą veiklą vykdančių įmonių, šiemet tapusių nemokiomis, buvo mažiau nei 3 proc.
Šiais metais bankrotų skaičiaus mažėjimas nėra tipinis, jam tiesioginės įtakos turėjo pandemija ir kovai su jos pasekmėmis skirtos priemonės, – sako A.Gasiūnas.
Vertinant skirtingų sektorių kreditingumo pokyčius, pastebėta, kad didžiausia rizika pakibo virš viešojo maitinimo sektoriaus – jei pernai aukščiausiai ir aukštai rizikingumo klasei priklausė apie 30 proc. įmonių, šiemet tokių jau beveik pusė – 45 proc.
„Šioje analizėje net neįvardiname apgyvendinimo ar turizmo sektorių būklės – visi žino, jog jie patiria gilų nokdauną. Tačiau atidesnis požiūris į kitose srityse veikiančias įmones gali padėti laiku įžvelgti problemas ir jų išvengti“, – komentuoja Aurimas Kačinskas, „Creditinfo Lietuva“ generalinis direktorius.
„Creditinfo Lietuva“ duomenimis, antroje vietoje pagal rizikingumą išlieka statybų sektorius: per metus aukščiausią ir aukštą rizikingumą turinčių įmonių šiame sektoriuje padaugėjo nuo 19 iki 23 proc. Trečioje vietoje – transporto sektorius, kuriame rizikingiausių įmonių daugėjo nuo 15 iki 20 proc. Palyginti geresne finansine būkle pasižymi prekybos ir paslaugų sektoriai, kuriuose rizikingumas augo 3-4 proc., tačiau neviršija 12 proc.
Skolininkų tipai: nuo atsitiktinių iki piktybinių ir „vaiduoklių“
Advokatas A.Gasiūnas atkreipia dėmesį, kad tikėtiną bankrotų skaičiaus augimą paspartins šiais metais įsigaliojęs naujasis „Juridinių asmenų nemokumo įstatymas”, numatantis kitokią nemokumo sampratą, dėl kurios paprastėja nemokumo procedūros inicijavimas. Pasibaigus laikotarpiui, kai įmonių finansinę būklę dar gelbėjo valstybės paramos programos, tikėtinas bankrotų skaičiau augimas.
Siekiant sumažinti nemokių klientų ir partnerių poveikį verslui, ekspertai rekomenduoja laiku atpažinti skolininkus. Pagal elgesį skolininkai skirstomi į keletą grupių: situaciniai (jų įsiskolinimas yra atsitiktinumas), skolos grąžinimą vilkinantys (patiriantys pirmuosius finansinius sunkumus ir nuolat nukeliantys skolos mokėjimą), piktybiniai (nuolat vėluojantys sumokėti ir nepalaikantys kontakto), nemokūs ir skolininkai „vaiduokliai“ (vykdantys veiklą, gaunantys pajamas, tačiau vengiantys apmokėti sąskaitas ir bendrauti su kreditoriais).
Atkreipkite dėmesį į nieko gera nereiškiančius pokyčius
Visais atvejais, kai bet kuri bendrovė kelias dienas vėluoja padengti skolą, teisininkai rekomenduoja pradėti kuo anksčiau bendrauti su skolinga įmone, atvirai aptarinėti susiklosčiusią situaciją ir jos sprendimo būdus, skatinti skolininką kuo operatyviau pradėti mažinti įsiskolinimą.
A.Gasiūnas pataria domėtis skolininkų veikla, o didžiausią dėmesį atkreipti į pokyčius: auga įmonės įsiskolinimai valstybės institucijoms, sumažėjo darbuotojų, atsirado informacijos apie kitas nevykdomas prievoles, pritaikytas turto areštas, iškeltos bylos teismuose, stabdoma veikla, vyksta turto perleidimas, sudaromi netipiniai sandoriai, keičiasi vadovai ar net akcininkai – visa tai gali signalizuoti apie prastėjančią skolininko būklę.
„Matant tokius pokyčius kreditoriams rekomenduojame nedelsti ir kuo operatyviau sudaryti susitarimą dėl skolos padengimo. Jei nepajutote jokio progreso, kreipkitės į teisininkus, viešinkite skolą, pateikite ieškinį teismui, inicijuokite nemokumo bylą, svarstykite skolos pardavimą, – vardina advokatas. – Svarbu, kad skolai atgauti pasirinktumėte adekvačias priemones, o išieškojimo kaina nebūtų didesnė nei pati skola.“
Teisininkas pataria tokiais atvejais visą korespondenciją siųsti registruotu būdu, nedelsti kreiptis į advokatus bei antstolius. „Suteikite skolininkui nuo 15 iki 30 dienų skolai padengti, o jei per minėtą laikotarpį pinigų neatgaunate, imkitės griežtesnių išieškojimo priemonių“, – sako A.Gasiūnas.
Kaip kraštutinę priemonę advokatas rekomenduoja nemokumo proceso inicijavimą.
