Anot tyrimo, šiuo metu ekonomiškai neaktyvių gyventojų ir bedarbių skaičius siekia beveik 60 proc., o kai kuriuose rajonuose viršija 75 proc.
2011 kovo išankstinio surašymo duomenimis, šalyje buvo 3,054 mln. gyventojų. Išaugus emigracijai ir esant žemam gimstamumui 2001-2012 laikotarpiu, išankstiniais vertinimais, šalyje buvo prarasta 14 proc., arba apie 487 tūkst. gyventojų. Jei šie tempai nesikeis, Lietuvoje 2021 gyvens 2,677 mln. žmonių.
„Sutikite, kad prarastų gyventojų skaičius grėsmingas, primena karo metus. Visoje Europoje gimsta vaikų mažiau nei miršta, mes nesame išimtis. Nereikia būti profesoriais, kad suprastumėte, jog „Sodros" padėtis tik blogės, ji ir dabar nėra lengva“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė ekonomistas Rimantas Rudzkis.
Analitikas pridūrė, kad Lietuvoje jau dabar trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. „Jei tendencijos nepasikeis, bus blogai. Tikiuosi, po rinkimų Vyriausybė imsis veiksmų. Pirmiausiai reikalinga blaivi esamos padėties analizė, nes valdžia kažkodėl mėgsta žiūrėti į viską pro rožinius akinius, aiškina, kad krizę įveikėme ir viskas dabar bus gerai. Kalbama, kad Lietuva yra geriau pasirengusi antrajai krizei, jeigu tokia kils. Visada kalbama tas pats, pirmiausiai aiškino, kad Rusijos krizė mūsų nepalies, paskui aiškino, kad augame, nors krizė jau buvo prie durų. Nesuprantu, kodėl taip yra“, – kalbėjo ekonomistas.
Jis teigė, kad demografijos tendencijos kelia dar daugiau nerimo stebint pasaulio ekonomikos padėtį.
Prielaidos Lietuvos augimui yra, tiesiog reikia gerinti verslo aplinką, negąsdinti investuotojų nuolatiniais mokesčių sistemos kaitaliojimais, efektyvinti viešąjį sektorių. Jei ekonomika augs sparčiai, emigrantų banga nuslops savaime, ir jokių papildomų priemonių tam nereikės, - sakė R.Rudzkis.
Jis prognozavo, kad kitąmet JAV susidurs su recesija, kuri persikels į Europą, ir jeigu ji bus labai plati, kris naftos kainos, o tai bus katastrofa Rusijai. „Šiuo metu mus už ausų tempia gera padėtis Rusijoje, jeigu ji pablogės, mes tai smarkiai pajusime. Nereikia gąsdinti žmonių, tačiau reikia ruoštis kitai krizės bangai“, – kalbėjo jis.
R.Rudzkis pridūrė, kad jeigu Vyriausybei dabar reiktų grumtis su krize, tai jai būtų padaryti sunkiau, nes Lietuva nebegalės tiek skolintis, sumažės pinigų iš Europos Sąjungos srautai. Be to, anot analitiko, nebėra kaip mažinti socialinių išmokų, nes jos ir taip yra labai mažos, o prekių ir paslaugų kainos tik augo.
Ekonomistas pabrėžė, kad valdžia elgiasi taip, tarsi Lietuvos ekonomika tik kils, todėl suplanavo gigantiškus projektus, pavyzdžiui, Visagino atominę elektrinę. „Ir tokių projektų yra ne vienas. Laiko mums duota nedaug, mes turime pertvarkyti šalį. Prielaidos Lietuvos augimui yra, tiesiog reikia gerinti verslo aplinką, negąsdinti investuotojų nuolatiniais mokesčių sistemos kaitaliojimais, efektyvinti viešąjį sektorių. Jei ekonomika augs sparčiai, emigrantų banga nuslops savaime, ir jokių papildomų priemonių tam nereikės“, – pabrėžė jis.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis teigė, kad valdžia turėtų labai gerai pagalvoti planuodama investicijas į miestus. „Tai reikia gerai pamatuoti mūsų laukiančios demografinės situacijos šviesoje. Tas pats pasakytina apie daugiabučių renovaciją, reikia numatyti, kas konkrečiuose miestuose darysis, pavyzdžiui, 2025 metais", – sakė jis.
Paklaustas, kaip verslas bando susidoroti su jaunų specialių trūkumu, R.Dargis teigė, kad bendrovės priima tris kartus daugiau nei reikia studentų, juos augina, apmoko, o vėliau atsirenka geriausius.
Anot jo, tokios demografinės prognozės verčia verslininkus permąstyti ateities perspektyvas.
Mažieji miesteliai nyksta
Darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovo Boguslavo Gruževskio teigimu, mažėjant darbingo amžiaus gyventojų gerokai paspartės gyventojų senėjimo procesas. 65 metų ir vyresnių žmonių skaičius 2011–2021 išaugtų apie 10 proc. iki 0,6 mln.
Jis pridūrė, jog esmine to priežastimi išliks emigracija, nors pastaruoju metu pastebimas išvykstančiųjų srauto sumažėjimas. Per pirmus aštuonis šių metų mėnesius, lyginant su tuo pačiu 2011-ųjų laikotarpiu, emigrantų skaičius sumažėjo nuo 39 tūkst. iki 30 tūkst., o imigrantų – išaugo nuo 10 iki 15 tūkst. Sparčiausiai gyventojų skaičius mažėjo mažesniuose šalies miestuose – beveik 20 proc. Tokie miesteliai apytikriai neteko kas penkto gyventojo.
„Jei gyventojų skaičius mažės 80 proc. Lietuvos teritorijų, turėtų mažėti valstybinio sektoriaus darbuotojų skaičius, tačiau kol kas jų nemažėja, tai yra papildoma našta biudžetui", – sakė jis.
Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad siūlomas mažas darbo užmokestis labai sumažina bedarbių darbinę motyvaciją. Dalies darbdavių siūlomas atlyginimas yra nepakankamas net būtiniausiems bedarbių poreikiams patenkinti.
