KSU Antreprenerystės ir inovacijų centro docentė teigia, kad pandemija išgąsdino ir įnešė nesaugumo, todėl domėjimasis tradiciniu verslu – susvyravo. Lyginant tyrimo duomenis prieš ir po pandemijos, Baltijos šalyse jis krito dviem procentais, o Lietuvoje – net dešimčia.
„Tradicinį verslą mes dažnai suvokiame kaip didelių idėjų, kurioms reikalingas kapitalas ir investicijos, įgyvendinimą. Pandemijos metu įsivyravęs nesaugumas sukėlė abejonių, neužtikrintumo visose gyvenimo srityse, verslas ir investicijos – ne išimtis. Net ir iki pandemijos AGER tyrimo duomenys rodė, kad 45 proc. pasaulio apklaustųjų nurodo kapitalo pritraukimą kaip svarbiausią kliūtį norint tapti verslininku. Aktuali buvo ir baimė dėl nesėkmių (33 proc.) bei susirūpinimas dėl investicinės grąžos (31 proc.). Baltijos šalyse, o taip pat Lietuvoje, šie skaičiai iš esmės tokie patys. Todėl nieko keisto, kad šis neužtikrintumas dėl pandemijos galėjo tik didėti“, – teigia specialistė.
Tačiau A.Kiškienė mato ir teigiamą pusę: pandemijos pradžioje paaugo teigiama samprata apie tuos verslo modelius, kurie reikalauja mažiau investicijų, yra mažiau rizikingi, pavyzdžiui, verslai pagrįsti dalijimosi ekonomikos principais, nuomonės formuotojų paslaugomis socialiniuose tinkluose.
„Didžiausią teigiamą nuostatą visuomenėje įgavo verslo kūrimo būdas, kuris praktiškai nereikalauja papildomų resursų, išskyrus tavo turimus. Pavyzdžiui, žmonės suprato, kad gali išnaudoti jau turimą automobilį siuntiniui pristatyti ar tiesiog atsiradusį laisvą laiką virtualiai konsultacijai teikti. Iš esmės žmonių noras verslauti nesumažėjo, galbūt pasikeitė paties verslo pobūdis“, – tikina A.Kiškienė.
Didelis dėmesys elektroninei komercijai
Nors įprastinis pardavimų modelis išlieka perspektyviu pasirinkimu tarp AGER tyrimo respondentų, didžiausią susidomėjimą sukėlė tokios galimybės kaip e-komercija, tiesioginiai pardavimai ir pardavimai socialiniuose tinkluose.
„E-komercija, lyginant tyrimo rezultatus prieš ir po pandemijos, Baltijos šalyse ūgtelėjo 2 proc.: nuo 63 proc. ją teigiamai vertinusių 2019 m. iki 65 proc. 2020 m. vasarą. Tačiau lyginant to paties laikotarpio savarankiško darbo sau rodiklį, jis krito krito 2 proc., o Lietuvoje – net dešimčia (nuo 68 iki 58 proc.), nes daugelis galimai pradėjo ieškoti pastovių pajamų šaltinių“, – teigia A.Kiškienė.
Remiantis AGER 2020 verslumo tyrimo ataskaita, 68 proc. respondentų visame pasaulyje nurodo galimybę dirbti mėgstamą darbą, kaip svarbiausią buvimo verslininku privalumą. Panašus rezultatas įvardijamas ir Baltijos šalyse. Taip pat aukštai vertinama galimybė būti savo paties viršininku (64 proc.) ir galimybė užsidirbti papildomų pajamų (62 proc.), atitinkamai Baltijos šalyse šie teiginiai įvertinami 66 proc. ir 64 proc.
„Tačiau jeigu lygintumėme tyrimo rezultatus prieš ir po pandemijos, noras daryti tai, kas įkvepia, nežymiai krito. Tai taip pat susiję su ekonomine situacijA.Klestinčiose ir išsivysčiusiose šalyse, kur pragyvenimo lygis aukštas, apie savirealizaciją galvojama dažniau. Kai ekonominė situacija sudėtingėja, pradedame kritiškiau ir realiau vertinti savo galimybes, verslas tampa svarbiu pragyvenimo šaltiniu“, – komentuoja KSU atstovė.
Verslo nori, bet įgūdžių – trūksta
Karantinas privertė daugelį žmonių įgauti naujų įgūdžių, jeigu šie norėjo likti konkurencingi darbo rinkoje. Tarp apklaustųjų Baltijos šalyse daugiau nei pusė (51 proc.) respondentų mano, kad turi reikiamų įgūdžių norint pradėti verslą, tačiau tik 36 proc. teigia turintys tam reikalingų išteklių. Lietuvoje atotrūkis dar didesnis – atitinkamai nuo 48 proc. norinčiųjų iki 26 proc. teigiamai vertinančių savo galimybes.
„Praėjusių metų AGER ataskaita patvirtino, kad noras pradėti verslą mažėja gyventojams senstant. Tarp apklaustųjų Baltijos šalyse 83 proc. respondentų, jaunesnių nei 35 metų, savo verslą laiko pageidautina verslo galimybe. Vyresnių nei 35 metų asmenų šis rodiklis žymiai mažesnis ir siekia 61 proc.“, – teigia profesorė.
Nors 67 proc. Baltijos šalių respondentų naudotųsi socialiniais tinklais vystydami verslą, maždaug trečdalis mano, kad turi nepakankamai išvystytus soc. tinklus, kad galėtų efektyviai reklamuoti ir vystyti savo verslą juose. Tai ypač stebima vyresnio amžiaus žmonių atsakymuose.
„Įdomu tai, kad jaunesniems respondentams taip pat trūksta pasitikėjimo savimi elektroninėje prekyboje. Nors jaunimas išmano socialinius tinklus, nuomonės formuotojų rinkodarą, tačiau viso verslo perkėlimui į internetinius kanalus šių žinių nepakankA.Kai kuriais atvejais reikia visiškai iš naujo sukurti galutinį produktą. Todėl iššūkiai kyla tiek jaunesniems, tiek ir vyresniems“, – teigia verslumo specialistė.
53 proc. jaunesnių nei 35 metų Baltijos šalių gyventojų labiau sutinka su teiginiu, jog geriausias būdas reklamuoti savo verslą yra per socialinius tinklus, palyginus su vyresniais nei 35 m. asmenimis (38 proc.).
