Antrus metus vykdomo tyrimo rezultatai atskleidė, kad lietuviai papildomų pajamų šaltinių ieško dažniau nei kitų Baltijos šalių gyventojai. Per pastaruosius 12 mėnesių Estijoje papildomai uždarbiavusių gyventojų dalis siekė 42 proc., Latvijoje tokių gyventojų buvo 36 procentai.
„Lietuvos gyventojai dažniau nei latviai ar estai bent dalį savo laisvalaikio skiria papildomas pajamas generuojančiai veiklai. Pagrindinė to priežastis – gyventojų pajamų bei būtinųjų išlaidų santykių skirtumai šiose šalyse. Skaičiavimai rodo, kad įvertinus statistinei šeimai tenkančias pajamas ir atėmus iš jų tokias būtinąsias išlaidas, kaip mokesčiai už būstą, maisto ir transporto išlaidos, mažiausia lėšų suma lieka būtent Lietuvos gyventojams“, ‒ pastebi „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Lietuvoje Jūratė Cvilikienė.
Pasak J. Cvilikienės, tai paaiškina, kodėl finansinis papildomos veiklos aspektas lietuviams yra reikšmingesnis nei kitų Baltijos šalių gyventojams. 3 iš 4 apklaustųjų Lietuvoje (77 proc.) nurodė, kad juos imtis papildomos veiklos labiausiai motyvavo galimybė papildyti savo pajamas.
Kaip ir 2016 m., dažniausiai per mėnesį Lietuvos gyventojų papildomai uždirbama pinigų suma siekė iki 50 eurų. Nors lietuviai, palyginus su kitomis Baltijos šalimis, papildomu darbu užsiima dažniausiai, didžiausią atlygį už papildomą veiklą gauna estai.
„Lietuvių verslumą kursto ne vien noras papildomai užsidirbti. Tyrimas parodė, kad daugiau kaip trečdaliui apklaustųjų labai svarbi ir savirealizacija, kurią suteikia papildoma veikla. Tuo tarpu latviai ir estai didesnę reikšmę teikia lanksčiam papildomo darbo grafikui bei vietai“, ‒ pastebi „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
Remiantis apklausos rezultatais, 31 proc. respondentų Lietuvoje per pastaruosius 12 mėnesių neužsiėmė jokia papildoma veikla už atlygį, nors ir norėtų užsidirbti papildomai. Tik penktadalis iš jų kaip pagrindinę priežastį nurodė laiko trūkumą. Tuo tarpu net trečdalis pripažino, kad nuo papildomos veiklos juos labiausiai sulaiko nepalankūs įstatymai, mokesčiai bei biurokratinės kliūtys.
Pasak VšĮ „Versli Lietuva“ verslumo departamento direktoriaus Gyčio Morkūno, Lietuvoje papildomos veiklos įregistravimo ir apmokestinimo tvarka skiriasi, priklausomai nuo veiklos pobūdžio.
„Jei planuojamai veiklai reikalingi specialūs leidimai, pavyzdžiui, higienos pasas, maisto tvarkymo subjekto pažymėjimas arba keliami kiti specifiniai reikalavimai patalpoms, tuomet veiklos įforminimo procesas išties gali užtrukti. Tačiau jeigu veiklai nereikia specifinių reikalavimų, kaip, pavyzdžiui, norint teikti IT paslaugas, tuomet verslą pradėti labai paprasta. Vos per porą dienų galima įsteigti įmonę internetu“, ‒ pastebi „Verslios Lietuvos“ atstovas.
Populiariausi būdai gauti papildomų pajamų Baltijos šalyse išlieka laisvai samdomų specialistų veikla (IT, vertimo, fotografavimo paslaugos) ir su namų ūkiu susiję darbai (namų tvarkymas, remonto ar taisymo paslaugos, vaikų priežiūra). Lietuvos gyventojai kiek dažniau nei latviai ir estai papildomai užsidirba prekiaudami savo užaugintomis ar surinktomis sodo, daržo, miško gėrybėmis arba parduodami savo rankdarbius.
„Džiugu, kad nemaža dalis lietuvių papildomos veiklos imasi dėl savirealizacijos, o ne vien tik genami būtinybės papildomai užsidirbti. Ypač sveikintina, kad žmonės sugeba atrasti, kaip realizuoti savo gebėjimus ir iš savo hobio – kūrybinės veiklos, sodininkystės – papildo pajamas“, ‒ pastebi „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikto bendrovė SKDS 2017 m. balandžio mėnesį. Jame dalyvavo 1007 respondentai Lietuvoje, 1005 Latvijoje ir 1010 Estijoje, kurių amžius nuo 18 iki 74 metų.
