„Jaunoji gyventojų karta taupyti moka ne prasčiau negu tėvų. Didžiausia dalis jaunuolių Lietuvoje – 20 proc. – nurodė, kad jų santaupos viršija 3 tūkst. eurų. Tai – pakankamai solidi finansinė pagalvė, kuria galima pasinaudoti atsiradus nenumatytoms išlaidoms. Galbūt dėl to didžioji dalis jaunuolių, susidūrę su netikėtumais, pirmiausia yra linkę naudotis savo santaupomis, o ne pasikliauti draugų ar tėvų pagalba“, – komentuoja Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.
Taupyti prasčiausiai sekasi Latvijos jaunimui
Trijose Baltijos šalyse atlikto tyrimo duomenimis, per 3000 eurų santaupas nurodė sukaupę penktadalis Lietuvoje apklaustų jaunuolių. Estijoje tokių buvo dar daugiau – 23 procentai. Latvijoje – mažiausiai – 14 procentų.
Lyginant su kaimynais, mažesnį Latvijos jaunuolių finansinį pajėgumą liudija ir tai, jog net 27 proc. respondentų šioje šalyje pripažino, kad visai neturi santaupų. Estijoje taip atsakė 19 proc. respondentų, Lietuvoje – 17 procentų.
Sukaupti finansinę pagalvę padeda 50-30-20 taisyklė
Pradedantiesiems savarankišką finansinį gyvenimą ir svarstantiems, kokio dydžio santaupos yra pakankamos, E.Dovbyšienė pataria susipažinti su 50-30-20 taisykle. Ši taisyklė yra universali ir tinka bet kokias pajamas gaunantiems asmenims.
Vadovaujantis taisykle, 50 proc. gaunamų pajamų asmuo turėtų išleisti būtinosioms išlaidoms – būstui, maistui, transportui ir mokesčiams už paslaugas. 30 proc. turėtų atitekti kintančioms išlaidoms: laisvalaikio veikloms, kultūros renginiams, drabužiams, avalynei, nenumatytiems pirkiniams. Likusi dalis – 20 proc. – turėtų būti skirta taupyti ir investuoti.
Finansinio saugumo jausmą paprastai užtikrina 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų finansinė pagalvė. Tačiau jaunam žmogui, neturinčiam finansinių įsipareigojimų, gali pakakti ir iki 3 mėnesių būtinųjų išlaidų rezervo.
Lietuviai išsiskiria savarankiškumu
SEB banko tyrimas parodė, savo finansine pagalve yra linkę pasikliauti daugiau negu pusė apklaustų jaunuolių visose trijose Baltijos šalyse. Lietuvoje 58 proc. apklaustųjų nurodė, jog iškilus nenumatytoms išlaidoms pirmiausia pasinaudotų savo santaupomis. 53 proc. pažymėjo, kad susimažintų kitas išlaidas ir dar labiau taupytų.
Tuo metu pagalbos į giminaičius ar draugus būtų linkę kreiptis 23 proc. respondentų. Tiek pat teigė, jog susidūrę su neplanuotais finansiniais iššūkiais ieško papildomų galimybių užsidirbti.
Palyginti, kitose Baltijos šalyse jaunimas dažniau ieško draugų ir artimųjų finansinės pagalbos. Pavyzdžiui, Estijoje nenumatytų išlaidų klausimus su kitų pagalba sprendžia 34 proc., o Latvijoje – 40 proc. apklaustų jaunuolių.
